Slyvų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonių planas

Dažnai kenkėjai ir ligos padaro vaisių ir uogų augintojams daug žalos. Pažeisti vaisiai ir uogos pūva, netinka vartojimui, netenka prekingumo, blogai laikosi sandėliuose. Neretai nuo ligų ir kenkėjų išdžiūsta ir patys vaismedžiai bei vaiskrūmiai. Saugant augalus, ypač svarbu greitai atpažinti ligą ar kenkėją. Tik nustačius ligą ar kenkėją, suvokus jų biologinius ypatumus, galima pasirinkti veiksmingas kovos priemones.
Dažniausiai slyvoms tuo pačiu metu kenkia visas kompleksas ligų ir kenkėjų, todėl tikslingiau naikinti ne atskirus kenkėjus ar ligas, o taikyti apsaugos priemonių sistemą.
Kadangi vaisiai daugiausia valgomi žali, o vaismedžių tarpueiliuose dažnai auginamos daržovės, sodybų ir kolektyviniuose soduose reikėtų kuo mažiau vartoti pesticidų, apsiriboti tik agrotechninėmis, fizinėmis, mechaninėmis bei biologinėmis augalų apsaugos priemonėmis. Tiesa, reikia daugiau atidumo ir darbo, tačiau vaisiuose neliks pesticidų.
Pesticidus sistemingai vartoti reikėtų tik pramoniniuose soduose, kur nėra galimybių naudoti kitokias priemones. Augalų apsaugos darbams privalo vadovauti agronomas, o pesticidus skleisti reikia specialia aparatūra. Būtina laikytis karencijos, t.y. paskutinio apdorojimo pesticidais iki vaisių vartojimo arba derliaus nuėmimo terminų.
Gyvena slyvų lapų audiniuose. Maitinasi sultimis.
Pažeistose vietose audiniai deformuojasi. Apatinėje, rečiau viršutinėje, lapo pusėje susidaro smulkūs maišelio formos gumbeliai, kurie kitoje pusėje turi pailgą plyšinę angelę, apaugusią ilgokais plaukeliais. Gumbeliai dažnai būna rausvi ar balsvi. Ant vieno lapo jų būna nuo keliolikos iki keliasdešimt. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia. Sutrinka augalų medžiagų apykaitos procesai, medžiai lėčiau auga, menkiau dera, žiemą greičiau apšąla.
Slyvinė gumbadarė erkutė labai smulki, matoma tiktai mikroskopu. Jos kūnas balsvos ar gelsvos spalvos, cilindriškas. Priekiniame gale turi 2 poras nariuotų kojų.
Lervos labai panašios į suaugėles, maitinasi taip pat augalų sultimis.
Po pumpurų žvyneliais žiemoja suaugusios erkės. Pavasarį, sprogstant pumpurams, jos įsiskverbia į jaunų lapų vidų ir juose gyvena per vasarą. Dauginasi kiaušiniais. Per vasarą išauga kelios generacijos.
Lietuvoje šie kenkėjai dažnai pasitaiko. Plinta soduose ir parkuose ant dygiųjų ir kaukazinių slyvų.
Slyvinis miltamaris
Kenkia slyvoms, rečiau kitiems kaulavaisiams. Gyvena didelėmis kolonijomis lapų apatinėse pusėse. Iščiulptų lapų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!