Kursiniai darbai
Maistinių bulvių technologijos
2009
PRIEDAI
ĮVADAS
Bulvės yra kilusios iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Atradus Amerikos žemyną, jos buvo aptiktos indėnų kaimeliuose, todėl manoma, kad jie pirmieji pradėjo jas naudoti.
Į Europą bulvės pateko per Ispaniją 1565 m. Iš pradžių jas augino kaip daržoves ir tik maždaug po 15 metų bulvės buvo pradėtos auginti laukuose. Jas naudojo maistui ir pašarui.
Manoma, kad j Lietuvą bulvės buvo atvežtos XVIII a. antroje pusėje. Pirmiausia jos pradėtos auginti dvaruose, o nuo XIX a. pradžios paplito visoje Lietuvoje. Bulvės buvo ypač vertinamos javų nederliaus metais.
FAO duomenimis, 1979-1981 m. pasaulyje kas metai bulvių buvo pasodinama apie 19, o 1994 m. - 18,3 mln. ha. Europoje 1979-1981 m. kasmet auginta vidutiniškai 5,7, o 1994 m. - 3,96 mln. ha bulvių.
Lietuvoje XX a. pradžioje (prieš karą) bulvių pasėlių plotai užėmė 132,5 tūkst. ha. Tarpukario Lietuvoje 1923-1927 m. bulvių sodinta nuo 106 iki 119 tūkst. ha. Po to jų pasėlių plotai pradėjo ženkliai didėti ir 1938 m. bulvių pasodinta 186, o 1939 m. net 203 tūkst. ha.
Pokario metais bulvių plotai toliau didėjo ir 1960 m. jų jau buvo pasodinta per 238 tūkst. ha. Vėliau Lietuvoje bulvių pasėliai palaipsniui mažėjo: 1983 m. - 141, 1995 m. - 124,5 tūkst. ha.
Lietuvos žemdirbystės instituto duomenimis, šiemet prognozuojamas vidutinis 13 tonų iš hektaro bulvių derlingumas (2007 m. - 11 t/ha). Pernai prikasta 576 tūkst. tonų bulvių, šiemet numatoma prikasti 630 tūkst. tonų, pasakojo Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus specialistė Birutė Gujienė. Lyginant su 2007 metais, tai 9 procentais daugiau. Atskiri ūkiai prikasa po 30-40 tonų iš hektaro.
1. AUGALO BIOLOGINĖS SAVYBĖS IR MORFOLOGINIAI YPATUMAI
Valgomoji bulvė (lot. Solanum tuberosum) bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių genties augalas.
Tai daugiamečiai augalai, tačiau vėsaus klimato sąlygomis jų gumbai neišlaiko minusinės temperatūros (sušąla), todėl čia tampa vienamečiais augalais. Dauginamos vegetatyviniu būdu (gumbais, jų dalimis, daigais) ir sėklomis. Šaknų sistema dvejopa: iš sėklų išaugusių bulvių -liemeninė, o iš gumbų...
Šį darbą sudaro 6390 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- ĮVADAS 3
- 1. AUGALO BIOLOGINĖS SAVYBĖS IR MORFOLOGINIAI YPATUMAI 4
- 2. VEISLIŲ PARINKIMAS IR APTARIMAS 6
- 3. VIETA SĖJOMAINOJE IR PRIEŠSĖLIŲ PARINKIMAS 9
- 4. DIRVOS DIRBIMAS 10
- 5. TRĘŠIMO YPATUMAI 11
- 6. BULVIŲ SĖKLOS PARUOŠIMAS SODINIMUI 13
- 6.1. Sėkla ir sėja 13
- 6.2. Sodinimo tankumas 14
- 6.3. Sodinimo laikas 15
- 6.4. Sodinimo būdai 16
- 6.5. Sodinimo gylis 16
- 6.6. Pasėlių priežiūra 17
- 7. DERLIAUS NUĖMIMO LAIKAS, BŪDAI IR GALIMI NUOSTOLIAI 21
- 7.1. Bulvių sandėliavimas 21
- 8. BULVIŲ SODINIMO TECHNIKA 23
- IŠVADOS 24
- LITERATŪROS SĄRAŠAS 25
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Žemių ūkio kursinis darbas
- 27 psl., (6390 ž.)
- Word failas 423 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
