Bulvių rinkos plėtros tendencijos

Įvadas Lietuvai integruojantis į Vakarų pasaulio ekonominę sistemą, jos žemės ūkio subjektai turi tapti lygiaverčiais užsienio žemės ūkio įmonių partneriais. Neatsitiktinai šiandieną jiems keliamas pagrindinis uždavinys – konkurencingumo didinimas. Šiuo metu, kaime gyvenantys gyventojai didžiausias pajamas gauna iš žemės ūkio, tačiau šios pajamos yra nepakankamos. Ūkininkų ūkiai, žemės ūkio įmonės, norėdami išsaugoti darbo vietas ir gauti pelno, turi užsiimti naujais rinkai paklausiais verslais, kaip, pavyzdžiui, netradicinių prekinių žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimu. Taigi, kaimo plėtra yra tiesiogiai siejama su ūkinės veiklos įvairinimu, ypač vietos sąlygas geriausiai atitinkančių verslų gaivinimu ir plėtote. Ši plėtotė tenkina tiek verslininkų, tiek gyventojų bei juos atstovaujančių savivaldos bei valstybės institucijų tikslus. Verslininkų tikslas – per kaimo verslus užsitikrinti kuo didesnes pajamas, o savivaldybių ir valstybės institucijų tikslas – per verslų plėtrą padidinti kaimo žmonių užimtumą ir pajamas, išplėtoti kaimo socialinę ir gamybinę infrastruktūras. Ekonominiu aspektu žemės ūkio veiklos pagrindinis tikslas yra gauti pajamas visiems dirbantiems žemės ūkio įmonėse. Be to, yra daug šalutinių ir gretutinių tikslų, nors pajamų gavimas yra svarbiausias (Zoisteris, 1992). Augalininkystės ir gyvulininkystės sąvoka žemės ūkyje yra labai abstrakti. Mes turime stengtis kiek galima efektyviau panaudoti visas mums žemės ūkio teikiamas galimybes. Todėl turime kiek galima labiau įvairinti žemės ūkio veiklą ir ją ekonomiškai įvertinti. Įvairesnis žemės ūkio išteklių panaudojimas mums suteikia didesnių galimybių ir yra gaunamos didesnės pajamos, kas ekonominio vertinimo prizmėje mums suteikia kur kas didesnių galimybių konkuruoti su užsienio šalių rinkomis.. Mažai išvystytas žemės ūkio veiklos įvairinimas neleidžia ūkininkams pasireikšti, neleidžia jiems parodyti, išplėsti savo galimybių, o tai savo ruožtu stabdo žemės ūkio plėtrą, o kartu ir kaimo gyventojų pajamų dydį. Tikslas – išnagrinėti bulvių pasiūlos pokyčius, ir jų veiksnius Lietuvoje panaudojant Lietuvos 2002 - 2004 m. respondentinių ūkių duomenis. Objektas – žemės ūkio veikla, bulvių pasiūlos pokyčiais, ir jų veiksniais Lietuvoje. Uždaviniai: 1. apibendrinti bulvių pasiūlos pokyčius, ir jų veiksnius Lietuvoje; 2. pateikti žemės ūkio produktų pasiūlos sampratą; 3. apibūdinti bulvių pasiūlos pokyčius, ir jų veiksnius Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tendencijas ir veiksnius; 4. išanalizuoti ir palyginti ūkių ekonominius rezultatus ir jų veiksnius; 5. pateikti bulvių pasiūlos pokyčius, ir jų veiksnius Lietuvoje žemės ūkio subjektų alternatyvios veiklos ir jų plėtros sąlygas Lietuvoje. Metodika: Darbe panaudota ekonominė lietuvių ir užsienio autorių literatūra, statistiniai leidiniai ir interneto puslapiuose surinkta informacija. Taip pat naudotasi mokslinių darbų bei pranešimų medžiaga. Darbe naudojami monografinis, grafinio vaizdavimo, statistinis, ekonominių dydžių skaičiavimo metodai. 1. Bulvių paklausos pokyčių veiksnių teoriniai aspektai 1.1.Bulvių rinkos plėtros tendencijos Lietuvos bulvių rinka pasižymi specifiniais, kitų žemės ūkio produktų rinkoms ir išvystyto žemės ūkio šalių bulvių rinkoms nebūdingais bruožais. Struktūra. Bulvių rinką sudaro trys pagrindiniai pagal tikslinę vartojimo paskirtį susiformavę segmentai: maistinių (neperdirbtų), sėklos, žaliavos pramonei. Pašarams skirtų bulvių sandoriai yra atsitiktiniai, todėl kaip atskiras rinkos segmentas netraktuotini. Užimtumo žemės ūkyje ženklus padidėjimas ekonomikos radikalių transformacijų metais buvo gyventojų atoveikis į labai paaštrėjusias socialines problemas: ženkliai smukusias jų realiąsias pajamas, dalies gyventojų nuskurdimą, atsiradusį į nuolat didėjantį nedarbą. Dauguma žmonių kaip išgyvenimo strategiją rinkosi agrogamybinę veiklą nei nedarbą. Kita vertus, reformos metu susiformavę ir dabar dominuojantys smulkūs ūkininkų ir kitų gyventojų asmeniniai ūkiai neaprūpina darbu jų narių ir neteikia pakankamų pajamų pragyvenimui. Todėl pastaraisiais metais kaimo plėtra siejama su kaimo gyventojų, ypač žemdirbių, ūkinės veiklos įvairinimu (diversifikacija). Egzistuoja daug nepalankių šiam procesui veiksnių (Vitunskienė, 1999). Plačiau apie juos aptarsiu vėliau. Pasak D. Stanikūno kaimas, tai teritorija, kuriai būdinga tam tikra gamtinė, gamybinė ir socialinė įvairovė, kuri lemia gyventojų, užsiimančių atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimu, pasklidimą (1999). Tačiau kituose šaltiniuose kaimo vietoves charakterizuojama taip: vyresnio amžiaus gyventojai, visiškai priklausomi nuo žemdirbystės, skurdi techninė ir socialinė infrastruktūra, ribotas transporto ir komunikacijų tinklas, mokyklų trūkumas, ribotas priėjimas prie sveikatos apsaugos ir kitų paslaugų. Keliose regionų šalyse, pablogėjus ekonominėms sąlygoms reformų metu, buvo pastebėta ryški žmonių migracija į kaimo vietoves. Būtent tuo metu žemės ūkis atliko labai svarbią apsauginį funkciją, leisdamas žmonėms pragyventi iš jų turimų žemės plotelių ir prisidurti papildomų pajamų prie turimų pinigų šaltinių, tokių kaip senatvės pensijų. Darbas dėl išgyvenimo ir paslėptas nedarbas yra glaudžiai susijęs su žemės dirbimu, turint vienintelį tikslą, - pragyventi, prasimaitinti (Žemės ūkio situacija...,1998). Ūkių veiklos įvairinimo tikslas yra padidinti bendras žemės ūkyje dirbančios šeimos įplaukas. Veiklos įvairinimas suprantamas kaip bet kokių netradicinių verslų kūrimas, tiek nuosavoje ūkininko žemėje, tiek ir už jos ribų (Vitunskienė, 1999). Dėl nepakankamos informacijos apie neorganizuotose rinkose parduodamų bulvių kiekį tiksliai apskaičiuoti rinkos struktūrą yra sudėtinga. Dalinio rinkos tyrimo būdu gauti duomenys leidžia teigti, kad rinkoje vyrauja maistinės paskirties bulvės, kurios per pastaruosius penkerius metus sudarė 75-85 proc. visų bulvių rinkos išteklių (skaičiuojant kiekiu). Sėklinės bulvės užima 12-23 proc. rinkos. Perdirbama tik 2-3 proc. visų į rinką patiektų bulvių. Išvystyto bulvininkystės sektoriaus šalyse (JAV, Kanada) žaliava pramonei tampa daugiau nei pusė bulvių rinkos išteklių. Sėklinių bulvių dalis daugelyje šalių taip pat daug didesnė nei Lietuvoje (ypač sėklines bulves eksportuojančiose šalyse: Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje), nes jų ūkiuose, tiekiančiuose bulves į rinką, sodinama tik sertifikuota sėkla. Ištekliai. Bulvių rinkos ištekliai labai priklauso nuo konkrečių kalendorinių metų derliaus. Kitaip nei ilgalaikiam sandėliavimui tinkami grūdai arba kai kurie kiti žemės ūkio produktai, bulvės sandėliuojamos tik vieną sezoną. Net ir pakankamai geromis sandėliavimo sąlygomis jos reikšmingai nepakeičia savo savybių tik 8-10 mėnesių, tuo tarpu grūdus galima laikyti 3-4 ir daugiau metų. Atsiradus naujo derliaus bulvėms, tolesnis praėjusių metų derliaus bulvių sandėliavimas ekonomiškai nenaudingas ir net rizikingas, nes parduoti užsilikusias bulves net labai žemomis kainomis ne visada pavyksta. Dėl išvardytų priežasčių nesunaudoti derlingų metų bulvių likučiai negali papildyti kitų metų išteklių. Ši priežastis sąlygoja santykinai didelį bulvių išteklių svyravimą atskirais metais, nes bulvių derliaus svyravimai Lietuvoje (kaip ir daugelyje kaimyninių, panašų klimatą turinčių šalių: Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje) iš visų žemės ūkio kultūrų yra didžiausi. Šiuos svyravimus išlyginti padeda agrotechnikos reikalavimų laikymasis. Padėtis šioje rinkoje priklauso nuo gyventojų ūkiuose išauginto derliaus, kurio didžioji dalis sunaudojama savo reikmėms (maistui, sėklai ar pašarams) ir tik esant pertekliui patiekiama į rinką. Tai sunkiausiai prognozuojama rinkos išteklių dalis. Rinkai įtakos turintys veiksniai. Tarp šios rinkos tiekėjų vyrauja smulkūs ūkininkai bei dirbamos žemės turintys kaimo ir miesto gyventojai. Jie apsodina 99 proc. visų bulvių pasėlių plotų. Daugiau kaip 85 proc. visų bulvių augintojų jas sodina labai mažuose plotuose. Vidutinis bulvių pasėlių plotas - tik 0,3 ha. Tik 0,3 proc. augintojų bulvių pasėlių plotai yra didesni nei 15 ha. Auginant mažus plotus netaikomos pažangios technologijos, vyrauja nenašus rankų darbas. Dėl to didelės auginimo išlaidos daro šią kultūrą nepelningą, o į rinką tiekiamos produkcijos kokybę - prastą. Kooperacija bulvininkystėje išplėtota silpnai, todėl į organizuotą prekybą patiekiami nedideli, nepakankamai geros kokybės (nerūšiuotos, sumaišytų veislių) produkcijos kiekiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi teigiami bulvių augintojų struktūros pokyčiai: atsiranda daugiau specializuotų bulvininkystės ūkių, jų pozicijos stiprėja, rinkos dalis didėja. Suaktyvėjo bulvių augintojų organizacijos. Jos siekia, kad bulvininkystės plėtrai didesnį dėmesį ir paramą skirtų valstybės institucijos, bulvių augintojai kooperuotųsi. Bulvių rinkoje vyrauja smulkūs pirkėjai. Didžiausi iš jų: bulvių perdirbimo įmonės - AB „Kraft Foods Lietuva" įmonė „Estrela", gaminanti bulvių traškučius, AB „Ambraziškių krakmolas" ir AB „Stumbras" Antanavo gamykla bei stambiosios prekybos įmonės. Tačiau visi kartu jie iš augintojų tenuperka maždaug trečdalį į šalies rinką tiekiamų bulvių. Didelė maistinių, o iki pastarojo laikotarpio ir sodinimui naudojamų bulvių dalis parduodama neorganizuotose prekyvietėse: turguose, aikštelėse prie prekybos centrų, gyvenamųjų namų, pakelėse. Plėtojasi išvežiojamoji prekyba, kai į maišus sufasuotos bulvės parduodamos tiesiogiai pristatant vartotojams į butus, namus. Didmeninė prekyba išplėtota silpnai. Daugiau kaip 95 proc. šalyje išaugintų bulvių suvartojama vidaus reikmėms, Per pastaruosius penkerius metus buvo eksportuota nuo 0,5 iki 4 proc. bulvių derliaus. Duomenys apie bulvių užsienio prekybos balansą pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Lietuvos užsienio prekybos bulvėmis ir bulvių produktais balansas 2003-2007, tonomis Produkcijos rūšys 2003 2004 2005 2006 2007 Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Sėklinės bulvės 569,8 547,6 133,6 718,8 234,9 799,3 315,3 239,6 45,0 597,8 Maistinės bulvės 611,2 1610,2 3303,8 5910,6 7569,9 1869,1 2401,6 7569,9 1330,9 15142,1 Užšaldytos bulvės 62,8 7,4 31,3 1,1 89,7 1,1 89,7 286,7 Miltai, rupiniai ir granulės 92,2 14,8 52,4 42,0 135,0 Dribsniai ir granulės 43,5 0,7 0,6 63,3 Bulvių krakmolas 146,7 811,2 127,5 1305,6 238,4 976,6 1057,4 1409,1 7,6 2527,2 Kiti bulvių produktai 321,2 2103,1 369,3 1701,8 1789,9 797,2 2419,2 1111,0 2592,7 1384,8 Bulvių užsienio prekybos balansas 1991-2001 metais buvo teigiamas, išskyrus 1998 ir 1999 metus, kai importas viršijo eksportą atitinkamai 3,8 ir 5,6 tūkst. t. Nederlingais 2002 metais maistinių bulvių importas 5,1 karto viršijo ankstesnių ketverių metų vidutinį lygį. Siekiant apsaugoti vietinius gamintojus, yra nustatyti sezoniniai importo muitai ankstyvųjų bulvių ir krakmolo importui į Lietuvą. Prieš du dešimtmečius Lietuva eksportuodavo kelis kartus daugiau bulvių. Pagrindiniai lietuviškų bulvių pirkėjai buvo didieji Rusijos miestai - Maskva ir Leningradas (dabar - Sankt Peterburgas). Ir dabartiniu metu daugiausia bulvių nuperka Rusijos prekybos kompanijos. Į ES šalis lietuviškos bulvės nepatenka. Nagrinėjamos rinkos pokyčiams įtakos turi įvairūs faktoriai: besikeičiantis požiūris į mitybą, greitai paruošiamų produktų paklausos augimas. Atsižvelgiant į minėtas tendencijas, galima prognozuoti, kad ateityje Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, bus suvartojama mažiau bulvių (ypač neperdirbtų), daugiau jų bus parduodama prekybos centruose. Rinkos subjektų - pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo) -interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa tai prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią preke. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Paklausos analizei taikoma "ceteris paribus" prielaida: kai visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.1 Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota paklausos lentelėje. 1. lentelė. Paklausos lentelė Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7 Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį. Kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai. Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis. Pasiūla - tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama. Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad pasiūlos funkcija yra svarbi kaip teorinis modelis ir kaip praktinės analizės priemonė. Reikėtų pabrėžti, kad paklausos kiekio reakcija į kainos pasikeitimą mažiau priklauso nuo laiko trukmės, t.y. paklausos kreivės pobūdis įvairiais laikotarpiais yra pastovus. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todėl įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis yra skirtingas. Kai kitos sąlygos vienodos, paklausos kiekio reakciją į kainos pokyčius nulemia vartotojo sugebėjimas įvertinti situacijos pasikeitimą rinkoje ir sprendimų priėmimo greitis. Kadangi paklausa yra prekės įsigijimas (o ne vartojimas), tai paklausa yra momentinė, neinertiška. Pavyzdžiui, dienos pabaigoje nukritusi kaina beveik nepaveiks šios dienos paklausos. Bet jei ši kaina tokia išliks ir kitą dieną, tai dienos paklausos apimtis pasikeis. Jei tokia kaina išsilaikys visą savaite, tai paklausos kiekis per savaitę bus beveik 6 kartus didesnis negu vienos dienos paklausa (prekiaujama 6 dienas per savaitę).2 Paklausos kreivė įvairiais laikotarpiais skiriasi tik paklausos kiekiu. Paveiksle parodytos paklausos kreivės per mėnesį ir per ketvirtį, kai vartotojo pajamos per mėnesį ir kitų prekių kainos yra pastovios. Matyti, kad ketvirčio paklausos kreivė skiriasi nuo paklausos per mėnesį 3 kartus didesniu paklausos kiekiu, esant kiekvienai kainos reikšmei. Panagrinėkime pasiūlos kiekio priklausomybę nuo laiko. Šiuo atveju prekės gaminamos parduoti. Gamyba yra inertiškas procesas, gamybos ciklas gali tęstis mėnesį ir daugiau. Būna, kad gamybos ciklas dar tebevyksta, o kaina rinkoje jau pasikeitusi. Jei kaina staiga pakilo, gamintojas, turėdamas tam tikrus gamybos pajėgumus, negali greitai nei pasamdyti daugiau darbininkų, nei nupirkti dengiau žaliavos. Taip pat yra ir kainai sumažėjus: gamintojas neturi galimybės greitai persiorientuoti gaminti kitą prekę gamybai arba sumažinti jau gaminamas prekės kiekį. Abiem atvejais dėl gamybos inertiškumo užsibrėžtas pagaminti produkcijos kiekis pateks į rinką, skatindamas ateityje gamybos apimties , jei kaina padidės, ir sumažėjimą, jei kaina sumažės. Šiuo atveju pasiūlos kreivė turi vertikalios linijos formą ir vadinama momentine pasiūla. Momentinę pasiūlą lemia laikotarpio, per kurį gamyba negali būti pertvarkyta naudingesnei gamybos apimčiai, trukmė. q, vnt./mėn. q,vnt./ketv. 1.2.Bulvių rinkos pasiūlos reguliavimas Lietuvai tapus ES nare Pagrindinė bulvių eksportą į ES ribojanti priežastis, be kitų (vietinių rinkų prisotinimas, mažėjanti paklausa ir pan.), yra dabar galiojantis draudimas parduoti jas ES teritorijoje, Jis nustatytas visoms šalims, kurios neatitinka ES fitosanitarinės kontrolės reikalavimų. Pirmiausia tai pasakytina apie bulvių žiedinio puvinio kontrolės sistemą. Derantis dėl įstojimo į ES sąlygų Lietuva pateikė prašymą suteikti pereinamąjį laikotarpį iki 2006 m. sausio 1 d. Tarybos direktyvai 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės įgyvendinti. Šis prašymas derybose buvo patenkintas ir Lietuvai suteikta galimybė, atsižvelgiant į susiklosčiusią specifinę situaciją šalies bulvininkystės sektoriuje, per šį laikotarpį įgyvendinti reikalingas priemones, kurios užtikrins normalų kontrolės sistemos funkcionavimą. Direktyvos įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu Lietuvai galios draudimas parduoti bulves ES šalims. Bulvių žiedinis puvinys - viena svarbiausių bulvių ligų, kurios kontrolei ES šalyse skiriamas ypatingas dėmesys. Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et ai. bakterijos (toliau - Cms bakterijos) sukelia bulvių bakterinį žiedinį puvinį (Solanum tuberosum L.) ir yra vienos iš daugiausia žalos bulvių derliui padarančių ligos sukėlėjų. Jei lauke šia bakterija užkrėstas nors vienas augalas ar gumbas, liga gali greitai išplisti visame lauke, o padaryti nuostoliai siekti iki 60-70 proc. viso derliaus. Žema temperatūra optimali bakterinio žiedinio puvinio sukėlėjui augti, todėl jo plitimui ypač palankūs šiauriniai Europos regionai, tarp jų ir Lietuva. ES bulvių žiedinio puvinio kontrolei ir prevencijai skiriamas didelis dėmesys. Speciali šią sritį reguliuojanti Europos Tarybos direktyva buvo priimta jau 1980 m. birželio 24 d. Ji nustatė tik minimalias priemones, kurių valstybės narės turėjo imtis prieš bulvių žiedinį puvinį, tačiau jų nepakako, kad būtų efektyviai išaiškinti esami židiniai ir išvengta ligos plitimo. Siekiant užtikrinti sistemingą bulvių žiedinio puvinio sukėlėjo fitosanitarinę kontrolę bei užkirsti kelią šiai ligai atsirasti ir išplisti, 1993 m. spalio 4 d. buvo priimta nauja, griežtesnius reikalavimus reglamentuojanti, Europos Tarybos direktyva 93/85/EEC dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės. Nustatyta tvarka atliktų tyrimų rezultatai mažiausiai kartą per metus turi būti pranešami kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Šio pranešimo detalės konfidencialios. Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad apie įtariamą ar patvirtintą bakterijos buvimą bulvių augaluose ir stiebagumbiuose arba nukastuose, laikomuose ar parduotuose jų teritorijoje stiebagumbiuose būtų pranešama jų pačių atsakingosioms oficialioms institucijoms. Direktyvoje detaliai nustatyta, kuriais atvejais ir kokių procedūrų laikantis turi būti dirbama naikinant arba apdorojant užkrėtimo židinį ir su tuo susijusius sandėlius, techniką, tarą, pakuotes ir pan. Valstybės narės gali priimti ir papildomas arba griežtesnes priemones, kurių gali prireikti kovai su Cms bakterija. Prie papildomų priemonių gali būti priskiriami nurodymai, kad sodinti galima tik tas sėklines bulves, kurios oficialiai sertifikuotos arba patikrintos siekiant įsitikinti, kad jos atitinka reikalaujamus augalų sveikatingumo standartus. Pastarasis atvejis visų pirma gali būti taikomas tada, kai ūkininkams leidžiama jų pačių ūkiuose sodinti sėklines bulves, kurias jie patys išaugino arba nukasė. Išsami informacija apie židinio nustatymo faktą turi būti pateikiama kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Įgyvendinant ES taikomą bulvių žiedinio puvinio kontrolės sistemą Lietuvoje patvirtinta bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinės kontrolės ir fltosanitarijos priemonių taikymo tvarka (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 31d. įsakymas Nr. 306). Taip pat išleistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 253 „Dėl bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinės kontrolės sugriežtinimo" [2;3]. Pažymėtina, kad iki 1998 metų specializuoti bulvių žiedinio puvinio sukėlėjo Cms bakterijos tyrimai nebuvo atliekami. Pastarųjų ketverių metų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 31 savivaldybėje, 229 ūkiuose atliktų tyrimų rezultatai pateikti 6 lentelėje. Didėjant tyrimų apimtims, išaiškintų bulvių žiedinio puvinio židinių skaičius kasmet didėjo. Lietuvoje iki 2005 metų sausio mėnesio buvo nustatyti 28 bulvių žiedinio puvinio židiniai. 2005 metų rudenį tyrimų metu buvo rasta 1250,5 t šia liga užkrėstų bulvių. Jos turi būti sunaudotos maistui, pašarui, perdirbtos arba sunaikintos, kontroliuojant augalų apsaugos specialistams. Bulvių augintojai, kiti šio sektoriaus dalyviai mažai susipažinę su nagrinėjama karantinine liga, jos daroma žala ir jos atžvilgiu taikomomis priemonėmis bei reikalavimais, taip pat kitomis bulvių ligomis ir kovos su jomis galimybėmis. Todėl labai svarbu sustiprinti informacinį, praktinio mokymo ir konsultavimo darbą. Tam tikslui būtų naudinga parengti specialią žemdirbių tęstinio mokymo programą ir pagal ją organizuoti bulvių augintojų mokymą. Reikalingi specialūs leidiniai, informaciniai lapeliai šios informacijos naudotojams: sėklinių, maistinių bulvių augintojams, prekybininkams, kaimo gyventojams, sodininkams, auginantiems bulves savo reikmėms. Bulvių žiedinio puvinio paplitimas Lietuvoje 1998-2004 metais Metai Tirti pavyzdžiai, vnt Užkrėsti pavyzdžiai, vnt Židiniai, įskaitant nustatytus ankstesniais metais, vnt 2007 134 5 4 2005 97 16 7 2006 358 28 17 2007 361 12 28 Šalies bulvininkystėje vykstančius procesus analizuojantys specialistai kaip vieną iš konceptualių prielaidų nagrinėja galimybę didesnę dalį (gal net visas) bulvių sėklos pakeisti sveikomis, atvežtomis iš užsienio šalių. Bulvių sėklos importuotojų duomenimis, yra reali galimybė įvežti 2-2,5 karto daugiau sėklinių bulvių (per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai buvo įvežta po 580 t sėklinių bulvių). Tačiau šie kiekiai gali patenkinti tik nedidelę (10-15 proc.) bendrojo sėklinių bulvių poreikio dalį. Vien tik bulvių sėklai pakeisti sėklinių bulvių plotuose reikėtų įvežti beveik 100 tūkst. t bulvių sėklos (3 lentelė). 3 lentelė. Sėklinių bulvių ir lėšų poreikio joms įsigyti iš alternatyvių šaltinių (importas) apskaičiavimas Rodikliai Matavimo vnt. Kiekybinė išraiška Vidutinis pastarųjų 10 metų bulvių pasėlių plotas tūkst. ha 117,6 Sėklos norma t/ha 3,5 Sėklos poreikis Tūkst.t 411,6 Reikalingas sėklinių bulvių plotas (derlingūmas - 15 t./ha tūkst. ha. 27,4 Sėklos poreikis sėklinių bulvių plotui užsodinti tūkst. t 95,9 Bendra bulvių sėklų, reikalingų visam plotui užsodinti, vertė įkainiota vidutinė savikaina 450 Lt. /t. Mln. Lt. 185,2 Bendra bulvių sėklų, reikalingų visam plotui užsodinti, vertė įkainiota sertifikuotų bulvių pardavimo kaina 2003 Lt. /t. Mln. Lt. 823,2 Bendra bulvių sėklų reikalingų visam plotui užsodinti, vertė įkainiota sertifikuotų bulvių pardavimo kaina 2500 Lt. /t. Mln. Lt. 68,5 Norint visus šalies bulvių pasėlius apsodinti sertifikuotomis bulvių sėklomis, prireiktų 823,2 mln. Lt joms pirkti. Norint sertifikuotomis bulvėmis apsodinti vien tik sėklinių bulvių pasėlius, lėšų poreikis sėklinei medžiagai įsigyti siektų 68,5 mln. Lt. Pagal atliktus skaičiavimus, ūkiuose, kuriuose buvo nustatyti užkrėtimo židiniai, sėklines bulves pakeisti importuotomis prireiktų 39,7 mln.Lt. Jeigu valstybė apsiimtų kompensuoti 50 proc. lėšų, reikalingų pakeisti sėklines bulves ūkiuose, kuriuose buvo nustatyti užkrėtimo židiniai, iš alternatyvių šaltinių (importas) įsigijimo išlaidų, prireiktų vienkartinės 20 mln. Lt sumos. Bulvių sėklinės medžiagos įsigijimo iš alternatyvių šaltinių įgyvendinimas pareikalautų ne tik didelės lėšų sumos, bet ir darytų neigiamą įtaką lietuviškų bulvių selekcijos raidai, kuri pastaruoju metu dėl finansinių išteklių stokos išgyvena nuosmukį. Tik įgyvendinus visas įvardytas bulvių žiedinio puvinio kontrolės priemones ir išmokus auginti bulves pagal griežtas fitosanitarines taisykles, padedančias išvengti karantininių ligų, Lietuvos bulvių augintojams atsivers ES šalių rinka, kurioje bus galima tikėtis geresnių realizavimo rezultatų. 1.3.Bulvių pasiūlos dalis bendrajame vidaus produkte Žemės ir maisto ūkyje dirban­čiųjų jėgomis sukuriama žymi mūsų bendrojo vidaus produkto dalis, nes Lie­tuva turi palankią geografinę padėtį, gerus žemės išteklius, neblogas sąly­gas plėtoti pieno ir mėsos ūkį, auginti javus, bulves, daržoves, vaisius, linus, rapsus, cukrinius runkelius, vystyti per­dirbamąją pramonę. Apžvelgsiu minė­tų sektorių pasiekimus 2006 metais. Pieno sektorius Pernai pieno pagaminta ir su­pirkta 1226 tūkst.tonų, tuo tarpu užper­nai buvo supirkta 1140 tūkst. t. Pagerė­jo kokybė. Aukščiausiosios rūšies pie­no, kurio rodikliai atitinka ES normą. 2006 m. supirkta 80 proc., o 2005 m. -65 proc. Pajamų palaikymas, tiesioginė parama pernai buvo 4,6 karto didesnė negu 2005 m. Užpernai tiesioginės iš­mokos už karves ir parama supirkimo kainoms palaikyti sudarė 25,5 mln. Lt, o2006m.- 116,9mln. Lt. Buvo gerinama gamintojų ir perdirbimo įmonių sąveika, tobulina­mos supirkimo taisyklės, patvirtinta nauja tipinė pieno pirkimo ir pardavi­mo sutartis, reglamentuojanti daugelį sąlygų, kurias pieno perdirbimo įmonės vengdavo aptarti sudaromose sutarty- se arba šios išvis nebūdavo sudaromos. Įgyvendinta pieno kvotų sistema, pa­rengti ir tobulinami jos reglamentavi­mo teisės aktai, sudaryta gamintojų par­duodamo pieno duomenų bazė. Padi­dėjo perdirbimui skirtas pieno kiekis. Perdirbimo įmonės supirko 8 proc. dau­giau pieno negu užpernai. Suteikta pa­rama stabilizavo smunkančias kainas, neleido nukristi vidutinei antrojo pus­mečio kainai (vidutinė metinė pieno su­pirkimo kaina 2005 m. buvo 457 Lt/t, 2006 m. - tik 409 Lt/t), padidino fakti­nes pajamas už parduoto bazinio pie­no toną 50 Lt (iki 459 Lt/t parduoto pie­no). Dėl to dalies gamintojų už pieną gaunamos pajamos siekė apie 70 proc. Europos šalyse tokios pajamos už stam­biųjų tiekėjų parduotą pieną sudarė 660-700 Lt/t Mėsos sektorius šiuo metu 95 gyvulių skerdyk­los ir mėsos perdirbimo įmonės atitin­ka Europos Sąjungos reikalavimus, 15 jų turi ES sertifikatus. 2006 m. supirk­ta 181 tūkst.t. gyvo svorio gyvulių ir paukščių, taigi 1,3 karto daugiau negu 2005 m. (141,5 tūkst. t. gyv. sv.). Tarp jų galvijų - 69,1 tūkst. t. arba 1,4 karto dau­giau negu užpernai (49,3 tūkst. t. gyv..), o kiaulių - 75,6 tūkst.t. arba iškar­to daugiau negu 2005 m. (63,0 tūkst. t. gyv.sv.). Pernai gyvų galvijų eksportuo­ta 2,6 karto daugiau negu užpernai. 2006 m. 55 proc. jų eksportuota į Latvi­ją, 19 proc. - į NVS, 1 proc. - į ES šalis. Per 2006 m. į užsienio rinkas išvežta 4512 t jautienos, taigi 1,5 karto dau­giau nei 2005 m. Daugiausia jos išvežta į Latviją ( 62 proc.) ir NVS valstybes (24 proc.). Gyvų kiaulių peniai eks­portuota tik 7738 vnt., o tai sudaro 23 proc. 2005 m. lygio. Visos kiaulės eks­portuotos j Latviją. Kiaulienos į užsie­nio rinkas išvežta 11911 taigi 64 proc. užpernykščio lygio. Visa kiauliena eks­portuota taip pat latviams. 2006 m. buvo mokamos tiesio­ginės išmokos už paskerstus galvijus (buliukus ir telyčias), parduotus iš re­gistruotų ūkių. Už grynaveislį mėsinį galviją mokėta 200 Lt, už mėsinių veis­lių mišrūną -100 Lt (jie sudarė tik apie 3 proc. visų paskerstų galvijų), už pie­no krypties veislės gyvūną - 70 Lt. Bu­vo tęsiama parama įgyvendinant gyvu­lių pardavimo-pirkimo bei apmokėjimo už juos pagal skerdenų masę ir kokybę sistemą. Skatinant įgyvendinti naują tiesioginės išmokos už karves žindenes ir eriavedes. Žemdirbių pajamoms palaikyti iš Specialio­sios kaimo rėmimo programos ' - I mokėtos tiesioginės išmokos už paskerstus galvijus, žindenes bei eriavedes. Tam tikslui skirta 8,6 mln. Lt. Grūdų sektorius Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2006 m. gautas 2642,5 tūkst. t. ja­vų grūdų derlius, o jų derlingu­mas siekė 3,07 t/ba. Pernykštis javų der­lius, lyginant su 2005 metais (2539,1 tūkst. t), didesnis 103,4 tūkst. t arba 4 proc, o derlingumas - 0,3 l/ha arba 9,8 proc. Palyginus su pernai, gerokai pa­didėjo miežių ir kvietrugių derlius - ati­tinkamai 68,2 ir 73,9 tūkst. t. Pernai grūdų intervencinis pirkimas buvo ribotas - numatyta su­pirkti tik 130 tūkst. t I iill klasės kvie­čių. Kadangi 2006 m. derliaus grūdų in­tervencinis pirkimas prasidėjo rugsėjo 1 d., o šitokio pirkimo kiekis buvo ribo­jamas, tai, siekiant sudaryti palankes­nes grūdų pardavimo sąlygas, nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. Kaimo rėmimo programos lėšomis kviečių augintojams, neturintiems nuosavų sandėlių, dengiamos I ii" II kla­sės kviečių saugojimo įmonėse išlaidos, o saugojantiems privačiai - mokamos vienkartinės išmokos. Per rugpjūčio -gruodžio mėnesius kviečių saugojimo išlaidoms padengti buvo priskaičiuota 3,55 mln. Lt. Pažymėtina, jog dėl to­kių išlaidų dengimo kviečių supirki­mo kainos nuo pat derliaus nuėmimo pradžios jų pardavėjams buvo palan­kios, todėl Lietuvos žemės ūkio ir mais­to produktų rinkos reguliavimo agen­tūrai I ir II klasės kviečių buvo pasiū­lyta tik 16 proc., numatyto kiekio. Visi intervenciniu būdu nupirkti pernykš­čio derliaus I ir II klasės kviečiai par­duoti brangiau, prie intervencinės kainos pridėjus intervencines išlaidas. Agentūra nuostolių nepatyrė. Valstybės remiamos tiesiogi­nės išmokos buvo mokėtos grikių ir ru­gių augintojams mažiau palankiose ūki­ninkauti vietovėse bei ankštinių ir sa­lyklinių miežių augintojams. 2006 me­tais grūdų sektoriaus ūkių modernizavimui pagal SAPARD programą parašytojams buvo gauti pateikti 269 projektai, patvirtinti - 125 projektai 47,122 mln.Lt sumai, o grudų perdirbimui pagal šią programą pateikti 9 projektai. Lietuvoje cukraus gamybos kvota administruojama pagal ES reikalavimus. Europos Sąjungos šalyse sub­sidijų už cukrinius runkelius nėra, tačiau nustatoma gana didelė mi­nimali runkelių supirkimo kaina - už kvotinius A runkelius ji yra 46,72 EUR/t (apie 161 Lt/t). Pas mus ši kaina prilygsta ES cukrinių runkelių kainai. Atsižvelgiant į turimus inten­syviai prižiūrimus verslinių vaismedžių sodų ir uogynų plotus, pernai padidėjo parama, skirta sodų ir uogynų produk­cijos marketingo priemonėms įsigyti. Tam tikslui tiesioginėms išmokoms bu­vo skirta 2,5 mln. Lt arba 25 proc. dau­giau negu užpernai. Sparčiai plėtėsi modernių vaisių saugyklų su reguliuo­jama atmosfera įrengimas. 2005 m. jų talpa sudarė per 700 tonų, o 2006 m. Pieno ūkiai, laikantys karves ir parduodantys pieną perdirbti, 2007 m. gaus apie 47 tūkst. Lt. valstybės pa­ramą. Visoms rinkos reguliavimo prie­monėms įgyvendinti reikės apie 144 mln. Lt. Šios lėšos sudalys prielaidas vi­dutinę pieno supirkimo kainą padidin­ti maždaug iki 112 Lt/t. Siekiant palaikyti galvijų au­gintojų pajamas, šiemet numatoma mokėti daugiau tiesioginių išmokų negu 2006 m. Bus mokamos iki 90 Lt sker­dimo išmokos už 2007 metais (nuo sau­sio 1 iki gruodžio 31) paskerstus suau­gusius galvijus (bulius, telyčias, karves), iki 510 Lt specialiosios išmokos už pa­skerstus suaugusius bulius, kurių skerdienos svers ne mažiau kaip 185 kg., o gyvas svoris bus ne mažesnis kaip 340 kg. 500 Lt išmokos bus mokamos už karves žindenes ir telyčias (mėsines bei mišrūnes) ir 30 Lt - už ėriavedes. Be to, gyvulininkystės ūkiai gaus dar ir po 123 Lt už hektarą pievų, ganyklų, daugia­mečių pašarinių žolių. Tiesioginės išmokos grūdinių augalų augintojams šiemet bus moka­mos vienodo dydžio - 300 Lf/ha. Nuo 2007 m. lapkričio 1 d. bus vykdomas kviečių, miežių intervencinis pirkimas. Intervencinė kaina -101,31 EUR/t ar­ba apie 350 Lt/t. Briuselyje dabar nag­rinėjamas mūsų valstybės siūlymas dėl intervencinių centrų nustatymo. Lietu­vos ūkio subjektai, eksportavę girudus. Šaliai tapus ES nare, yra mo­kama parama už linų pluoštą pirminio perdirbimo įmonėms. Taip pat pasikeis paramos teikimo tvarka vaisių ir dar­žovių augintojams. Ji bus teikiama tik per gamintojų organizacijas. Šioms bus sudaromos sąlygos naudotis ES biu­džeto finansine parama, sudalysiančią 4,1 proc. gamintojų organizacijos apy­vartos. 2007 m. tiesioginės išmokos bus mokamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo bei vals­tybės biudžeto (iki 55 proc. Europos Są­jungos tiesioginių išmokų dydžio). Šie­met bus išmokėta maždaug pusė tie­sioginių išmokų, o likusi jų dalis bus iš­mokėta 2005 m. pradžioje, kai bus gau­tos lėšos iš ES biudžeto. Kiekvienas žemdirbys, norintis gauti valstybės pa­ramą, turi būti įregistravęs savo valdą Žemės ūkio iv kaimo verslo registre, to­dėl tie, kurie dar to nepadarė, pirmąjį ketvirtį turi tai padaryti. 2. Bulvių pasiūlos pokyčių veiksnių analizė 2.1.Bulvių pasėlių plotai ir jų veiksniai Pastaraisiais metais bulvių pasėlių plotai sparčiai mažėja. Mažėjant bulvių suvartojimui, didėjant kokybės ir karantino reikalavimams bei didelių investicijų į bulvių prekinę gamybą poreikiui, smulkūs ūkiai atsisako jas auginti. Tačiau tikėtina, kad prekiniai bulvininkystės ūkiai, paskatinti pastarųjų dvejų metų aukštų bulvių kainų, padidins pasėlių plotus. Maistinių bulvių pasėlių plotai turėtų padidėti ir daugiausia bulvių auginančiose ES šalyse senbuvėse: Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje buvo 79,3 tūkst. ha bulvių pasėlių, iš jų – 4 tūkst. ha ankstyvųjų bulvių. Lyginant su 2005 m. bulvių pasėliai sumažėjo 15% (2005 m. – 93,6 tūkst. ha). Tačiau ankstyvųjų bulvių pasėliai padidėjo 25% (2005 m. – 3,2 tūkst. ha). 2006 m. ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo sukoncentruota 99,2% visų bulvių pasėlių. Ankstyvosios bulvės buvo auginamos tik ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Bulvių derlingumas 2006 m. Lietuvoje buvo 16% mažesnis nei 2005 m. (atitinkamai 12,9 t ir 15,4 t). 2006 m. buvo išaugintas 1,02 mln. t bulvių derlius. Lyginant su 2005 m. (1,44 mln. t) jis sumažėjo 29%. Tačiau ankstyvų bulvių derlius išaugo 9% (atitinkamai 55,2 tūkst. t ir 50,7 tūkst. t). Bulvių derliaus sumažėjimą sąlygojo ženkliai sumažėjęs bulvių pasėlių plotas ir derlingumas. 1 lentelė Bulvių pasėlių plotas 2006m. ir 2007 m. Rodikliai 2006 2007 2007m. palyginti su 2006m.,  Bendras pasėlių plotas, tūkst.ha 79,3 72,4 91,3 Ūkiai, turintys 1 ir daugiau ha, tūkst.ha 70,1 63,2 90,3 2007 m. Lietuvoje bulvių pasėliai sudarė 72,4 tūkst. ha. Lyginant su 2006 m., bendras bulvių pasėlių plotas sumažėjo 8,7% (2006 m. –79,3 tūkst. ha). Ūkiuose, turinčiuose vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų, bulvių pasėliai sumažėjo 9,8% (nuo 70,1 tūkst. ha iki 63,2 tūkst. ha). [1] 2 lentelė Ūkių grupavimas pagal bulvių pasėlių plotą 2005 ir 2007 metais Ūkių grupės pagal pasėlių plotą (ha) Ūkių skaičius Pasiskirstymas % Pasėlių plotas ha Pasiskirstymas % 2007 m. 2006m. 2007 m. 2006m. 2007m. 2006 m. 2007 m. 2006 m. 0>–=100 4 0 0,6 0,7 Neaugina bulvių 10345 - - - Iš viso 261766 100 100 72,4 100 100 Ūkius grupuojant pagal pasėlių plotą matome, kad 2007 metais daugiausiai buvo ūkių, kurių bulvių pasėlių plotas buvo iki 1 ha, jų buvo net 254437 arba 97,2 proc. Taip pat pasiskirstė ir grupuojant pagal pasėlių plotą. lentelė Bulvių pasėlių plotas ir jo procentinė dalis visuose pasėliuose Metai % (+,-) 2007 m. palyginus su 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2002 m. 2006 m. Pasėlių plotas, tūkst. ha Lietuvoje Visuose ūkiuose 109,30 102,50 99,20 93,6 79,3 64,80 -40,71 -18,28 % 100 100 100 100 100 100 - - Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 108,52 102,01 98,58 92,78 78,7 73,4 -32,36 -6,73 % nuo visų ūkių 99,29 99,52 99,38 99,12 99,24 99,19 -0,10 -0,05 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 0,78 0,48 0,61 0,81 0,6 0,6 -23,08 0,00 % nuo visų ūkių 0,71 0,47 0,61 0,87 0,76 0,81 14,08 6,58 Bulvių pasėlių procentinė dalis bendrame pasėlių plote Lietuvoje Visuose ūkiuose 7,02 7,00 6,86 6,83 5,54 4,23 -39,74 -23,65 Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 6,97 6,96 6,82 6,77 5,50 4,20 -39,74 -23,64 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 0,05 0,03 0,04 0,06 0,04 0,03 -40,00 -25,00 Pateiktoje lentelėje matome, kad 2002-2007 metų nagrinėjamuoju laikotarpiu, bulvių pasėlių plotai Lietuvoje visuose ūkiuose nuolatos mažėjo. Didžiausi bulvių pasėlių plotai buvo ūkininkų ir gyventojų ūkiuose. Žemės ūkio bendrovės beveik neturėjo bulvių pasėlių. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, 2007 m. bulvių pasėlių plotai jos narių ūkiuose sumažėjo 24,15%. Tuo tarpu 2006 m. (ankstyvųjų bulvių) jie buvo padidinti 25,5%. Bulvių pasėlių plotai sumažėjo dėl keičiamos ūkių krypties bei besikeičiančios situacijos rinkoje. Stambėjant prekybos įmonėms, smulkūs augintojai, teikiantys mažus produkcijos kiekius, praranda prekybos kanalus ir yra priversti nutraukti gamybą. Augintojų apklausos rodo, kad bulvių pasėlių mažėjimo tendencija išliks. Prekinio bulvių auginimo planuoja atsisakyti smulkūs natūriniai ūkiai. Specializuotų prekinės bulvininkystės ūkių bulvių pasėlių plotai turėtų išlikti panašaus dydžio. Dėl sąlyginai didelės geros kokybės bulvių paklausos 2007m. sausio – kovo mėnesiais maistinių bulvių pasėlių plotus planuoja didinti mišrūs prekinės bulvininkystės-daržininkystės ūkiai. Bulvių pasėlių plotų išplėtimas šiuose ūkiuose gali nulemti bulvių kainos sumažėjimą 2007/06 prekybos metais, nes rinkoje turėtų padidėti geros kokybės bulvių pasiūla. [2] 2.2. Bulvių pasiūla ir derlingumas Vidutinis derlingumas šalyje tesiekia 14–16 t/ha, 2–2,5 karto mažesnis nei Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir 1,5 karto mažesnis nei Šiaurės valstybėse: Suomijoje, Norvegijoje. Bulvių derlingumu Lietuvą lenkia ir kaimyninė Lenkija. [6] Nepaisant to, kad 2007 metų balandis buvo gana šaltas,o gegužės pradžia sausa, klimatinės sąlygos iki birželio bulvių augimui buvo gana palankios.Jei augimo sąlygos neblogės, ankstyvųjų bulvių derlingumas prekiniuose ūkiuose gali siekti apie 20-30 t/ha, o ūkiuose, naudojančiuose pažangias technologijas, vėlyvųjų veislių bulvių –40-45 t/ha. Tačiau, kita vertus, Lietuvoje dėl Sertifikuotos sėklos trūkumo daugelyje ūkių naudojama pačių padauginta sėklinė medžiaga, kuri, palyginti su sertifikuota, ne tokia atspari virusams ar net gali būti apkrėsta ligomis. Tokia sėkla riboja derlingumo didinimą. lentelė Bulvių derlius ir derlingumas Metai % (+,-) 2007 m. palyginus su 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2002 m. 2006 m. Derlius tūkst. t. Lietuvoje Visuose ūkiuose 1791,60 1054,40 1531,29 1445,22 1021,37 894,69 -50,06 -12,40 % 100 100 100 100 100 100 X x Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 1775,58 1046,89 1521,13 1432,50 1009,50 885,21 -50,15 -12,31 % nuo visų ūkių 99,11 99,29 99,34 99,12 98,84 98,94 -0,17 0,10 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 16,02 7,50 10,16 12,72 11,87 9,48 -40,82 -20,13 % nuo visų ūkių 0,89 0,71 0,66 0,88 1,16 1,06 19,10 -8,62 Derlingumas 100 kg/ ha Lietuvoje Visuose ūkiuose 163,9 102,9 154,4 154,4 128,8 121,0 -26,17 -6,06 Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 163,6 102,6 154,3 154,4 128,4 120,7 -26,22 -6,00 % nuo visų ūkių 99,82 99,71 99,94 100,00 99,69 99,75 -0,07 0,06 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 164,2 103,2 154,5 154,4 129,2 121,3 -26,13 -6,11 % nuo visų ūkių 100,18 100,29 100,06 100,00 100,31 100,25 0,07 -0,06 Pateiktoje lentelėje bulvių derlius per nagrinėjamą 2002-2007 metų laikotarpį visuose ūkiuose vis mažėjo. Bulvių derlingumas per tą patį nagrinėjamą laikotarpį visuose ūkiuose taip pat mažėjo. lentelė Bulvių bendrosios produkcijos procentinė dalis bendrojoje žemės ūkio produkcijoje Metai (+,-) 2007 m. palyginus su 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2002 2006 m. Lietuvoje Visuose ūkiuose 8,8 5,5 7,6 6,5 4,6 3,9 -55,68 -15,22 Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 10,9 6,9 9,7 8,4 6,2 5,3 -51,38 -14,52 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 0,4 0,2 0,2 0,3 0,2 0,2 50 0 Iš lentelės duomenų matome, kad bulvių bendroji produkcija visoje žemės ūkio produkcijoje visais metais mažėjo. 2007 metų duomenis palyginus su 2006 metų duomenimis, visuose ūkiuose bulvių produkcija sumažėjo 15,22 proc., ūkininkų ir gyventojų ūkiuose – 14,52 proc., žemės ūkio bendrovėse – nepakito. 2.2.1. Pasiūlos gamybos efektyvumas ir jo veiksniai Bulvių auginimas yra brangus. Nuo bulviasodžio iki bulviakasio vienam bulvių hektarui pas mus išleidžiama per 4 tūkst. litų. Tai 4 – 5 kartus daugiau nei auginant grūdinius augalus, 2,5 karto daugiau nei auginant linus ir 1,5 karto daugiau nei auginant cukrinius runkelius. Išlaidos padidėtų dar beveik pusantro karto, jei būtų sodinama sertifikuota sėkla. Santykinai didelis sezoninis lėšų trūkumas mažina bulvininkystės konkurencinius pranašumus. Lėšų stokojantys bulvių augintojai taupo sodindami savo išaugintą nepakankamai kokybišką sėklą, mažiau, nei reikėtų, tręšdami, nepurkšdami pasėlių. Kai kurie iš jų dėl tokios praktikos patiria nuostolius, kartais prikasa ne ką daugiau nei pasodina, arba visai praranda derlių. Todėl vidutiniai šalies bulvininkystės rezultatai atrodo apgailėtinai. Tačiau geriausieji šalies bulvių augintojai (buvo ištirti 22 specializuotų bulvininkystės ūkių trijų metų duomenys) pasiekia iki 55 proc. bulvių rentabilumą. Remiantis šiais duomenimis galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje bulves auginti apsimoka. Vidutinėmis sąlygomis naudojant labiausiai šalyje paplitusias mechanizuotas bulvių auginimo technologijas ir esant 20 t /ha derlingumui, vienos tonos bulvių išauginimo normatyvinės išlaidos yra 423 Lt. Esant dabartinėms išteklių ir bulvių rinkos kainoms, bulvių auginimas apsimoka, kuomet derlingumas siekia ne mažiau kaip 24 t /ha. lentelė Apsirūpinimas bulvėmis ir jų produktais Metai % (+,-) 2007 m. palyginus su 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2002 2006 m. Lietuvoje Pagaminta tūkst., t 1791,6 1054,4 1531,3 1445,2 1021,4 894,7 -40,00 -26,60 Suvartota vidaus poreikiams tūkst., t 1761,2 1703,4 1338,0 1332,7 1439,7 1056,7 -15,91 -5,63 tame skaičiuje gyventojų vartojimo fondas 470,8 452,1 414,0 407,6 419,5 395,9 -15,91 -5,63 % nuo bendro suvartojimo 26,73 26,54 30,94 30,58 29,14 37,47 40,18 28,59 Apsirūpinimas % Lietuvoje 102 62 114 108 71 85 -16,67 19,72 Suvartota kg, skaičiuojant vienam gyventojui per metus Lietuvoje 135 130 119 118 122 116 -14,07 -4,92 Palyginus lentelėje esančius duomenis matome, kad bulvių ir jų produktų Lietuvoje pagaminta 2007 metais mažiau 26,60 proc. negu 2006 metais. Suvartota taip pat mažiau tais pačiais metais – 5,63 proc., o apsirūpinimas bulvėmis ir jų produktais Lietuvoje 2007 metais padidėjo 19,72 proc., lyginant su 2006 metais. Vienas gyventojas per 2007 metus suvartojo bulvių ir jų produktų mažiau 4,92 proc. negu 2006 metais. 2.2.2. Pasiūlos pateikimas ir jo veiksniai Bulvių supirkimas priklauso nuo gyventojų ūkiuose išauginto derliaus. Bulvės parduodamos ne tik supirkimo ir perdirbimo įmonėms. Dalis parduodama turguje ar pristatoma gyventojams į namus. Apie tokiu būdu parduodamų bulvių kiekį ir kainą iš viso nėra jokios informacijos. [8] Statistikos departamentas apie bulvių supirkimus ir supirkimo kainas pateikia štai tokius duomenimis: lentelė Bulvių supirkimas ir vidutinės supirkimo kainos Lietuvoje 2002 – 2006 m. Rodikliai 2002 2003 2004 2005 2006 Kiekis, tūkst.t 14,7 7,8 15,8 15 17,3 Kaina Lt/t 227 432 255 310 259 Bulvės pasižymi labai mažu prekingumu. Prekinė bulvių produkcija bendroje jų gamybos apimtyje 2004 ir 2005 metais sudarė tik 1 proc. Bulvės 2004 metais buvo superkamos po 255 Lt/t, 2005 metais – po 310 Lt/t. Kainos padidėjimui įtakos galėjo turėti derliaus sumažėjimas, nes 2005 metais bulvių derlius Lietuvoje buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2004 metais ir siekė 1469,4 tūkst. t. 2006 metų gruodžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu, bulvių supirkimas išaugo 32 proc. Per 2006 metus bulvių buvo supirkta 15 proc. daugiau nei 2005-iaisiais. Po 77 proc. bulvių rinkai praėjusiais metais pateikė ūkininkų ir šeimos ūkiai, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 23 proc. 2005 metais iš ūkininkų ir šeimos ūkių buvo supirkta 88 proc. bulvių. [9] Statistikos departamento duomenimis, 2007 metų sausio–liepos mėnesiais Lietuvoje buvo supirkta 5,6 tūkst. t bulvių – 30 proc. mažiau negu tuo pačiu 2006-ųjų laikotarpiu. [10] lentelė Supirktų bulvių kiekis ir kaina 2006 ir 2007 metų sausio–liepos mėnesiais [10] Mėnuo Kiekis, tūkst.t Kaina, Lt/t 2006 2007 2006 2007 I 0,9 0,9 356 315 II 0,8 0,5 375 355 III 1,0 2,1 378 408 IV 1,4 0,8 322 480 V 2,2 0,4 408 503 VI 2,4 1,4 346 581 VII 0,8 0,8 610 723 Vidutinė bulvių supirkimo kaina 2007 metų sausio–liepos mėnesiais didėjo ir vidutiniškai buvo 481 Lt/t – 20,6 proc. didesnė negu 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu. Lyginant 2007 metų atskirų mėnesių vidutines bulvių kainas su 2006-ųjų atitinkamų mėnesių kainomis, matyti, kad 2007 metų sausio ir vasario mėnesiais bulvės buvo superkamos žemesnėmis kainomis negu 2006 metais,o nuo kovo didesnėmis. [10] Negalutiniais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, bulvių supirkimas iš Lietuvos augintojų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, padidėjo beveik 15 kartų. Birželį, baigiantis pernykščių bulvių realizacijai, buvo supirkta tik 91,703 t bulvių, o liepą, prasidėjus ankstyvųjų bulvių realizacijai, supirkimas padidėjo iki 1350,105 t. Rugpjūčio antroje pusėje sumažėjo bulvių pasiūla, nes dėl gausių kritulių ūkininkai negalėjo kasti bulvių. Lyginant su pirmąją rugpjūčio puse, smulkios frakcijos nefasuotų bulvių kainų pokyčiai buvo nedideli. Jos pabrango apie 7% – vidutiniškai nuo 500 Lt/t iki 540 Lt/t. Tačiau didelės bulvės atpigo apie 30% – vidutiniškai nuo 850 Lt/t iki 650 Lt/t. Augintojai teigia, kad liūtys atskiruose rajonuose sunaikino iki 30% bulvių derliaus. [1] lentelė Bulvių supirkimas vidaus rinkoje (tūkst. t) Metai % (+,-) 2007 m. palyginus su 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2002 m. 2006 m. Visuose ūkiuose 14,7 7,8 15,8 32,4 21,2 12,8 -12,93 -39,62 % 100 100 100 100 100 100 X x Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose 10,3 5,3 12,2 27,6 15,7 9,4 -8,74 -40,13 % nuo visų ūkių 70,07 67,95 77,22 85,19 74,06 73,44 4,81 -0,84 Žemės ūkio bendrovėse ir kt. 4,4 2,5 3,6 4,8 5,5 3,4 -22,73 -38,18 % nuo visų ūkių 29,93 32,05 22,78 14,81 25,94 26,56 -11,26 2,39 Per nagrinėjamą 2002-2007 metų laikotarpį bulvių supirkimas aiškios tendencijos neturėjo, iš pradžių jis mažėjo po to vėl padidėdavo. Daugiausiai supirkta buvo iš ūkininkų ir gyventojų ūkių, kadangi šiuose ūkiuose daugiausiai auginamos bulvės, tai sudarė nuo 67,9 iki 85,2 proc., nuo visos supirktos produkcijos. Statistikos departamento duomenimis, 2007 metų sausio-balandžio mėnesiais supirkta 3,1 tūkst. t bulvių – 16 proc. Mažiau negu per 2006-ųjų ir 28 proc. mažiau nei 2007-ųjų tą patį laikotarpį. Vidutinė bulvių supirkimo kaina kismet auga. 2007 metų sausio-balandžio mėnesiais ji buvo 45 proc. Didesnė negu 2006-ųjų ir 2,5 karto – nei 2007-ųjų tuopačiu laikotarpiu . lentelė Bulvių supirkimo kainos ir jų dinamika Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Vidutinė kaina Lt/t 227 432 255 245 259 491 Kainų indeksai (palyginus su ankstesniais metais) Bulvių 179,3 143,9 60,4 93 154,4 Bendrasis augalininkystės produktų 113,3 112,6 90 93,1 112,8 Bendrasis žemės ūkio produktų 114,7 99,6 89,2 101 113,1 Ž. ū. materialinių –techninių išteklių 96,4 104,2 95,6 96,8 108,7 iš jų naftos produktai 90,9 103,5 101,1 75,2 129,7 Iš 10 lentelės duomenų matome, kad nagrinėjamais metais vidutinė kaina buvo didžiausia 2007 m. Ji siekė 491 Lt/t. Mažiausia bulvių supirkimo vidutinė kaina buvo 2002 m., ji siekė 227 Lt/t. Taigi matome, kad nuo 2002 m. iki 2007 m. vidutinė kaina tai didėjo, tai vėl mažėjo. Matome, kad bulvių kainų indeksas 2007 m., palyginus su ankstesniais metais, siekė 154,4, o 2006 m. jis sumažėjo ir buvo 93. Bendrasis augalininkystės produktų kainų indeksas didžiausias buvo 2003 m., jis siekė 113,3, o mažiausias buvo 2005 m. - 90. Bendrasis žemės ūkio produktų kainų indeksas didžiausias buvo taip pat 2003 m., jis siekė 114,7, o mažiausias buvo 2005 m. – 89,2. Žemės ūkio materialinių – techninių išteklių kainų indeksas didžiausias buvo 2007 m., jis siekė 108,7, o mažiausias buvo 2005 m. - 95,6. Iš jų naftos produktų, mūsų nagrinėjamais metais, daugiausia buvo 2007 m., tai sudarė 129,7. O mažiausią dalį iš jų naftos produktai sudarė 2006 m. ir tai buvo 75,2. 2.3. Bulvių pasiūlos kainos ir veiksniai 2007 m. vidutinių bulvių pardavimo kainų situacija Lietuvos prekiniuose ūkiuose buvo tokia: pav. Bulvių vidutinės pardavimo kainos Lietuvos prekiniuose ūkiuose 2007m. Lt/kg Matome, kad vidutinės pardavimo kainos panašios į 2006m. bulvių pardavimo kainas. 2007m. mažiausia vidutinė bulvių pardavimo kaina Lietuvos prekiniuose ūkiuose buvo vasario mėnesį – 0,39 Lt/kg. Didžiausia kaina, kaip ir 2006m., buvo liepos mėnesį – 0,80 Lt/kg. 2007m. taip pat yra išskiriamos fasuotos bulvės. Pastarųjų vidutinė pardavimo kaina yra didesnė už nefasuotų bulvių kainą. Fasuotų bulvių pardavimo kainų Lietuvos prekiniuose ūkiuose kaitos tendencijos panašios į nefasuotų bulvių pardavimų kainų. Mažiausia fasuotų bulvių pardavimo kaina buvo vasario mėnesį – 0,47 Lt/kg, o didžiausia liepos mėnesį – 1,14 Lt/kg. Paprastų bulvių pardavimo kainos vidurkis 2007m. sausio – spalio mėnesį buvo 0,51 Lt/kg. Fasuotų bulvių Lietuvos prekiniuose ūkiuose pardavimo kainos vidurkis yra 0,14 Lt/kg didesnis nei paprastų bulvių. lentelė Vidutinės bulvių pardavimo kainos Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių prekiniuose ūkiuose 2007 m. sausio – liepos mėn., Lt/kg [10] Mėnuo Lietuva Latvija Estija Lenkija Rusija Vokietija Čekija Slovakija I 0,40 0,40 0,63 0,22 0,46 0,14 0,28 0,29 II 0,39 0,35 0,66 0,22 0,50 0,14 0,27 0,29 III 0,41 0,34 0,66 0,26 0,51 0,16 0,25 0,30 IV 0,43 0,37 0,67 0,28 0,57 0,16 0,24 0,31 V 0,45 0,41 0,67 0,29 0,65 0,16 0,23 0,32 VI 0,56 0,74 0,65 0,64 0,75 - 0,43 0,48 VII 0,80 0,74 0,79 0,39 0,84 - 0,33 0,47 Leningrado sritis 2007 metų sausio–gegužės mėnesiais bulvės pigiausiai buvo parduodamos Vokietijos prekiniuose ūkiuose. Šioje šalyje jos apie 2,7 karto pigesnės nei Lietuvoje. Pigesnės nei Lietuvoje bulvės buvo ir Lenkijoje (35 – 45 proc.), Čekijoje (30 – 44 proc.), Slovakijoje (26 – 28 proc.) ir Latvijoje (10 – 17proc.). Aukštesnėmis kainomis nei Lietuvoje bulvės buvo parduodamos tik Estijoje ir Rusijoje, atitinkamai iki 27 ct ir iki 20 ct už kilogramą brangiau. Birželio mėnesį, baigiantis pernykščių bulvių realizacijai, bulvės Lietuvoje buvo vienos pigiausių, pigiau pardavinėtos tik Čekijos ir Slovakijos prekiniuose ūkiuose, tačiau liepos mėnesį, prasidėjus šviežių bulvių realizacijai, jos vėl pabrango ir buvo vienos brangiausių, brangesnės – tik Rusijoje (apie 4,8 proc.). [10] Lietuvoje 2007 metų gegužės pradžioje daugelio prekinių ūkių saugyklose geros kokybės bulvių beveik nebuvo likę, buvo parduodami nedideli nefasuotų bulvių kiekiai. Atsižvelgiant į dydį ir kokybę, nefasuotų bulvių Lietuvos prekiniuose ūkiuose buvo galima nusipirkti už 1150-1500 Lt/t. 2007 bulvės pabrango 56 proc. ir buvo vienos brangiausių . Nepaisant to,kad Nyderlanduose bulvės per metus pabrango daugiau kaip 2 kartus, jos buvo vienos pigiausių. Lietuvoje bulvės parduodamos apie 1,4 karto brangiau negu Nyderlanduose, daugiau kaip 30 proc. brangiau negu Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir Austrijos prekiniuose ūkiuose. Lietuvos vartotojai jau pasiruošę mokėti ir moka brangiau už geros kokybės bulves, todėl bulvininkystės ūkiai vis daugiau lėšų gali skirti investicijoms į auginimo, derliaus nuėmimo,laikymo bei prekinio paruošimo technologijas. Bulvių vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos prekybos centruose 2007 metų sausio-balandžio mėnesiais buvo apie 36 proc. didesnė negu 2006-ųjų ir apie 2,4 karto didesnė negu 2007- ųjų tuo pačiu laikotarpiu . 2006 metų balandžio mėnesį bulvių mažmeninė kaina Lietuvoje buvo apie 6 proc. didesnė negu Latvijos, tačiau 2 proc. mažesnė negu Estijos mažmeninės prekybos centruose. 2007 metų balandį bulvių kaina šalies parduotuvėse buvo apie 38 proc. didesnė negu 2006-ųjų kovą. Turguje bulvių kaina 2007 metų sausio–balandžio mėnesiais buvo apie 27 proc. mažesnė negu mažmeninė. 2.4. Bulvių pasiūlos užsienio prekybos balansas Bulvių rinka formuojama iš vidinių ir importuojamų išteklių. 2005–2007 metų bulvių importo tendencijos nevienareikšmės. Mažiausiai importuota buvo 2005 metais – 18,5 tūkst.t., 2006 m. – 22,9 tūkst. t., o 2007 m – 43,3 tūkst.t. Daugiausia importuota 2007 metais. [6] Didžiąją maistinių bulvių importo dalį sudaro iš kitose klimato zonose išsidėsčiusių šalių (Graikijos, Italijos, Ispanijos, Maroko ir šiek tiek iš Egipto, Pietų Afrikos) atvežtos bulvės tais laikotarpiais, kai Lietuvoje naujo derliaus bulvių dar nėra. Vėlesniais laikotarpiais bulvės importuojamos iš Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Švedijos. [6] Šalies ūkininkams, auginantiems maistines bulves, didelę konkurenciją rinkoje sudaro pigios bulvės, importuotos iš Vakarų Europos šalių ir Lenkijos. 2007 metais didžiausi bulvių kiekiai importuoti iš Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Vokietijos. Pigiausios bulvės (0,47 Lt/kg) įvežamos iš kaimyninės Lenkijos. Vidutinė importuotų bulvių kaina 2007 metais buvo 0,78 Lt/kg. [7] pav. Bulvių importo struktūra pagal šalis 2007 metais [7] 2006 m. į Lietuvą buvo importuota 2,9 tūkst. t bulvių. Lyginant su 2005 m., bulvių importas sumažėjo 15,8%. Bulvių importas nuo 2006 m. gegužės iki gruodžio mėn. išaugo 3%. Bendroji bulvių importo vertė 2006 m. sudarė 2,8 mln. Lt. Vidutinė importuojamų bulvių kaina buvo 967 Lt/t. Lyginant su 2005 m., ji padidėjo 23%. Bulvių 2007 metų I-ąjį pusmetį importuota 14,9 karto daugiau negu eksportuota. 2007 metų sausio–birželio mėnesiais į Lietuvą įvežta 9,7 tūkst. t bulvių, t. y. apie 5,8 karto daugiau negu 2006-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Bendroji bulvių importo vertė per šį laikotarpį – 5,6 mln. Lt. [10] Vidutinė 2007m I-ąjį pusmetį importuotų bulvių kaina buvo 573,5 Lt/t, 2,1 karto mažesnė negu 2006 metais tuo pačiu laikotarpiu. Importas ypač padidėjo gegužės mėnesį – bulvės importuotos po 0,57 Lt/kg. Beveik tokia pat kaina (0,58 Lt/kg) importuotas nemažas bulvių kiekis ir birželio mėnesį. lentelė Bulvių importas 2006 ir 2007 metų I-ąjį pusmetį [10] Mėnuo Kiekis, t Vertė, tūkst.t 2006 2007 2006 2007 I 1,53 3,78 3,8 6,31 II 8,77 62,20 17,53 10,43 III 76,63 549,37 102,01 282,42 IV 464,18 1130,68 652,98 628,87 V 200,02 4342,88 303,65 2500,71 VI 912,13 3602,25 884,87 2099,06 Iš viso 1663,26 9691,16 1964,92 5557,80 Daugiausia bulvių importuota iš Nyderlandų (3,5 tūkst. t) – už 1,7 mln. Lt, Švedijos (2,6 tūkst. t) – už 1,4 mln. Lt ir Vokietijos (1,5 tūkst. t) – už 990,8 tūkst. Lt (3 pav.). Prekybininkai palankiomis sąlygomis importavo bulves iš Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos ir Belgijos. Pigiausios importuotos bulvės iš Belgijos – 0,42 Lt/kg, Nyderlandų – 0,49 Lt/kg. [10] Lietuviškos bulvės nekonkurencingos savo kaina ir kokybe, todėl jų eksportas vis mažėja. 2007 metų I-ąjį pusmetį Lietuva iš viso eksportavo 649 t bulvių, t. y. 2 kartus mažiau nei 2006 metų atitinkamu laikotarpiu. [10] lentelė Bulvių eksportas 2006 m. ir 2007 m. I – ąjį pusmetį [10] Mėnuo Kiekis, t Vertė, tūkst.Lt 2006 2007 2006 2007 I 284,40 49,59 84,34 16,76 II 401,21 5,99 127,37 4,46 III 183,68 46,58 70,43 58,95 IV 302,01 144,00 221,81 88,32 V 32,30 236,59 24,38 126,20 VI 113,80 166,45 79,65 97,78 Iš viso 1317,40 649,20 607,98 392,47 Bendroji bulvių eksporto vertė 2007 metų I-ąjį pusmetį sudarė 392,5 tūkst. Lt, vidutinė eksportuotų bulvių tonos kaina buvo 604 Lt, t. y. 31 proc. didesnė nei 2006 metais. Daugiausia bulvių (365,3 t) eksportuota į Rusiją – už 183 tūkst. Lt, Latviją (184,3 t) – už 87,4 tūkst. Lt. pav. Bulvių eksportas 2007 m. I – ąjį pusmetį [10] Viena pagrindinių bulvių eksportą ribojančių priežasčių – galiojantis draudimas parduoti jas ES teritorijoje. Jis nustatytas visoms šalims, kurios neatitinka ES fitosanitarinės kontrolės reikalavimų (pirmiausia dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės). 2007 metų I ketvirtį bulvių užsienio prekybos balansas išliko neigiamas. Bulvių importuota 5,6 karto daugiau negu eksportuota. Į Lietuvą įvežta 6,9 tūkst. t bulvių, t. y. apie 1,9 karto daugiau negu 2006metų tuo pačiu laikotarpiu; vidutinė kaina –1356 Lt/t – dvigubai didesnė. 59 proc. bulvių importuota iš Vokietijos – 4 tūkst. t (po1436 Lt/t), 18 proc. iš Švedijos – 1,3 tūkst. t (po1071 Lt/t) . 2007 metų I ketvirtį Lietuva eksportavo 1,2 tūkst. t bulvių, t. y. 4 kartais daugiau nei per 2006-ųjų atitinkamą laikotarpį. Bendroji bulvių eksporto vertė buvo 2 mln. Lt, vidutinė tonos kaina – 1629 Lt, t. y. 2,3 karto didesnė nei2006-ųjų atitinkamu laikotarpiu.Didžiausi bulvių eksporto srautai – į Rusiją(49 proc.) ir Estiją (43 proc.). Į Rusiją išvežta608 t (po 2067 Lt/t), į Estiją – 531 t (po1198 Lt/t) bulvių ( pav.). 2007 metų I ketvirtį paruoštų ir konservuotų nesušaldytų bulvių užsienio prekybos balansas teigiamas. Importuota 527,8 t – 16 proc. mažiau negu per 2006 metų tą patį laikotarpį, 72 proc. – iš Lenkijos (po 8,50 Lt/kg). Eksportuota 1,1 tūkst. t šios produkcijos – 2,3 karto daugiau, didžiausioji dalis (73 proc.) – į Rusiją (po 9,24 Lt/kg) ir 17 proc. – į Latviją (po 12,38 Lt/kg). Paruoštų ir konservuotų sušaldytų bulvių užsienio prekybos balansas neigiamas. Importuota 1,0 tūkst. t, 50 proc. šio kiekio įvežta iš Lenkijos (po 2,81 Lt/kg), 25 proc. – iš Belgijos (po 2,49 Lt/kg). Eksportuota 70,2 t – 48 proc. mažiau negu 2006 metų tokį pat laikotarpį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3D-217 patvirtino papildomus reikalavimus, mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį 2007 metais už krakmolinių bulvių plotus, ir nustatė, kad papildomos tiesioginės išmokos dalis mokama pareiškėjams už bulvių plotą, iš kurio išaugintos ne mažesnio kaip 13 proc. krakmolingumo krakmolinės bulvės, sudarius bulvių auginimo sutartis su krakmolo gamybos įmonėmis ir pardavus bulves šioms įmonėms. lentelė Bulvių ir jų produktų balansai Tūkst. tonų Thousand tonnes 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Atsargos metų pradžioje 1633,8 980,4 1187,4 1300,7 890,7 750,0 Initial stocks Išauginta 1054,4 1531,3 1445,2 1021,4 894,7 457,1 Usable production importas 13,7 30,5 18,5 22,9 43,3 57,7 Imports Visi ištekliai 2701,9 2542,2 2651,1 2345,0 1828,7 1264,8 Totai resources Eksportas 18,1 17,4 17,7 14,6 22,0 25,7 Exports Suvartota vidaus reikmėms 1703,4 1338,0 1332,7 1439,7 1056,7 827,7 Totai domestic uses sėklai 497,3 310,8 305,0 303,8 246,2 173,9 Seeds vidaus gamybos 497,1 310,2 304,3 303,3 245,8 172,6 of domestic origin importuotų 0,2 0,6 0,7 0,5 0,4 1,3 Imported pašarams 632,6 502,3 497,8 595,0 334,1 272,5 for animal feed vidaus gamybos 632,6 502,3 497,8 595,0 334,1 272,5 of domestic origin nuostoliai 117,5 98,0 102,0 112,9 80,0 38,3 Losses perdirbimas 3,9 12,9 20,3 8,5 0,5 0,0 Processing gyventojų vartojimo fondas 452,1 414,0 407,6 419,5 395,9 343,0 human consumption suvartota vienam gyventojui, kg 130 119 118 122 116 101 per capita, kg Atsargos metų pabaigoje 980,4 1187,4 1300,7 890,7 750,0 411,4 Finai stocks Apsirūpinimas, % 62 114 108 71 85 55 Self-sufficiency, % Šios lentelės duomenys rodo, kad 2007 metais bulvių ir jų produktų pagaminta, importuota, suvartota vidaus poreikiams buvo mažiau negu 2005 metais, o eksportuota – daugiau. Atsargos metų pradžioje ir pabaigoje 2007 metais taip pat buvo mažesnės negu 2005 metais. Išvados ir pasiūlymai Literatūra 1. Csaki C., Meyers W.H., Kazlauskienė N. (1998). Žemės ūkio reformos būklė Lietuvoje: 1995 - 1997 m. - Vilnius: Diemedžio leidykla. 2. Čaplikas J., Žoštautienė V. (1999). Smulkaus ir vidutinio verslo situacija ir plėtros strateginės kryptys kaimo vietovėse // Kaimo verslai ir infrastruktūra: mokslinių straipsnių rinkinys. Leidinys skirtas Lietuvos žemės ūkio universiteto 75-čiui ir Verslo organizavimo katedros 55-mečiui. - Kaunas-akademija: LŽŪU leidybinis centras. 3. Čiulevičius J. (1999). Žemės ūkio gamybos išdėstymas, specializavimas, koncentravimas ir kooperavimas: paskaitų konspektas Ekonomikos fakulteto studentams. – Kaunas-Akademija: LŽŪU leidybinis skyrius. 4. Ekonominę veiklą įvairinantys ūkiai Suomijoje (2003) // Mano ūkis. – Nr. 8. 5. Jucevičius S. (1998). Strateginis organizacijos vystymas. – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 6. Касл Э., Бекер М., Нелсон А. (1999). Эффективное фермерское хозяйствование. – Москва: Агропромиздат. 7. Kličius A. (1999). Kaimo socialinės ekonominės raidos problemos // Žemės ūkio ekonomikos mokslas: raida ir problemos, tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Ekonomikos fakulteto 50-čiui. Straipsnių rinkinys. - Kaunas-Akademija: LŽŪU leidybinis centras. 8. Lietuvos respublikos ūkininko ūkio įstatymas. (1999) // Valstybės žinios. Nr. 43. 9. Stanikūnas D. (1999). Lietuvos kaimo plėtra: galimybės ir problemos // Lietuvos kaimo plėtros politika ir mokslo uždaviniai: mokslinės konferencijos pranešimai / Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. – Vilnius. 10. Svirskis A. (1991). Alternatyvioji žemdirbystė / Žemės ūkio ministerija. – Vilnius: Informacijos ir leidybos centras. 11. Šeidegeris V. (1997). Ekologinė žemdirbystė – svajonė ar būtinybė? – Kaunas: Žemės ūkio rūmai. 12. Treinys M. (2000). Žemės ūkio sistema ir jos restruktūrizavimas: paskaita Ekonomikos fakulteto studentams. - Akademija: LŽŪU leidybinis centras. 13. Treinys M. (2001). Agrarinės politikos problemų ir jų sprendimo būdų I-ojoje ir II-ojoje Lietuvos Respublikos palyginimas // Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio dešimtmečiai. Tarptautinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. – Akademija: LŽŪU leidybos centras. 14. Vitunskienė V. (1999). Kaimo gyventojų ūkinės veiklos diversifikacijos socialiniai veiksniai // Kaimo verslai ir infrastruktūra: mokslinių straipsnių rinkinys. Leidinys skirtas Lietuvos žemės ūkio universiteto 75-čiui ir Verslo organizavimo katedros 55-mečiui. - Kaunas-Akademija: LŽŪU leidybinis centras. 15. Zoisteris A. (1992). Žemės ūkio kelias į rinkos ekonomiką. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 16. Žemės ūkio respondentinių ūkių, įmonių 2002 metų duomenys. (2003) / Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. – Vilnius: Statistikos departamentas. 17. Žemės ūkio respondentinių ūkių, įmonių 2003 metų duomenys. (2004) / Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. – Vilnius: Statistikos departamentas. 18. Žemės ūkio respondentinių ūkių, įmonių 2004 metų duomenys. (2005) / Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. – Vilnius: Statistikos departamentas. 19. Žemės ūkio situacija ir perspektyvos Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse. (1998). Bendroji ataskaita: Bulgarija, Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija / Europos Sąjungos Komisija. - Vilnius: Lietuvos žemės ūkio tarptautinės prekybos agentūra.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!