Miesto tema Lietuvos literatūroje

Nemažai žmonių Lietuvos literatūrą laiko agrarine ir suvokia tai kaip savaime suprantamą, tradicinį, dalyką. Išties, Lietuvos literatūroje dažnai kalbama apie gimtojo kaimo ilgesį, miesto tematika nėra būdinga nei prozai, nei poezijai. Turime daug lyrikos, persmelktos tradiciniu kaimo romantizmu. Visa kūrėją supanti gamta - laukai, medžiai, upės, saulėlydžiai - paprastai vaizduojama labai švari, natūrali ir harmoninga. Gamtoje ieškoma ramybės, atgaivos, poilsio nuo civilizacijos. Į gamtos prieglobstį bėgama iš miesto, kuris dažnai vaizduojamas kaip triukšmingas ir purvinas. Tačiau kai kurie Lietuvos rašytojai žvelgdami į miestą sugeba pamatyti daugiau nei vien tik nešvarias gatves. Jie sugeba „prisijaukinti“ miestą ir rasti jame įkvėpimą.
Vienas pirmųjų savo kūryboje pradėjusių kalbėti apie Lietuvos miestą, buvo baroko epochos rašytojas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, dėl sekimo garsiojo romėnų poeto pavyzdžiu, dar kitaip vadintas Sarmatijos Horacijumi. Odėje „Pauliui Kozlovijui“ minimos idiliško miesto gyvenimo detalės – Vilija tyliai plaukiantys derlianešiai laivai, ant gretimų kalvų klegantys paukščiai, nendrine dūdele švilpaujantis piemuo ir pakeltų burių nešamas besiilsintis upeivis - kuria taikaus, ramaus miesto vaizdą. Eilėraščio kalbantysis kviečia draugą atokvėpio ant Lukiškių kalno, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama ir Vilnius gali būti stebimas tarsi iš paukščio skrydžio: matoma Vilija, miesto šventyklos, kupolai, pilys – visa Palemono turėta karalystė. Prisimenama lietuvių kilmės iš romėnų legenda, Gedimino pilies gretinimas su Romos Kapitolijumi ir vilniečių prilyginimas krivitams, senosios Romos gyventojams, suteikia miestui mitologinę prasmę. Lyrinio subjekto vaizduotėje atsiskleidžiantis Vilnius – idiliškas, taikus, didingas, mitais ir legendomis apipintas miestas.
Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų trilogijos „Silva rerum“ pasakojimas plėtojasi XVII-XVIII a. Pasakojimo centre – Norvaišų giminė. Romane vaizdingai kuriamas barokinis Vilniaus miesto paveikslas. Pirmojo romano pagrindiniai herojai, dvyniai Uršulė ir Kazimieras Norvaišos, gimę ir vaikystę praleidę Vilniuje, būdami vos šešerių metų, buvo priversti palikti miestą. Po daugiau nei dešimtmčio Norvaišos sugrįžta į Vilnių. Vos tik romano veikėjams įvažiavus pro Bernardinų vartus, pasakotojas panardina skaitytoją į juslių pasaulį. Aprašomas Vilnius – gyvas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!