Meno ir menininko tema literatūroje

Menas ir menininkas yra neatsiejama visuomenės dalis, vaidinanti joje svarbų vaidmenį. Juk būtent per meną ir kultūrą žmogus gali išreikši savo asmenybę, jausmus. Nors menininkai egzistavo visuomenėje bene visais žmonijos laikotarpiais, ne visuomet jų padėtis būdavo vienoda. Apie menininką kaip sumaterialėjusiai visuomenei nereikalingą asmenį kalbama XX amžiaus vidurio katastrofų laikotarpio rašytojo modernisto Antano Škėmos romane „Balta drobulė“. Tuo tarpu lietuvių rašytojo Vinco Mykolaičio–Putino romane „Altorių šešėly“ menininkas vaizduojamas kaip kankinančius ieškojimus ir moralinius priekaištus dėl savo kūrybos išgyvenanti asmenybė.
Apie jautrų menininką, kuris jaučiasi nereikalingas materialėjančiai XX amžiaus visuomenei kalbama bene garsiausio lietuvių egzodo rašytojo Antano Škėmos romane „Balta drobulė“. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva yra jautrus poetas, įvairiais gyvenimo tarpsniais patirdavęs nepagarbą savo nuoširdžiai kūrybai. Jau pirmojo bolševikmečio metu poetas susidūrė su savo eilėraščių cenzūra, jo kūryba buvo laikoma „reakcionieriška ir formalistine“ bei netinkama to laikotarpio situacijai. Išvykęs į Vakarus Antanas Garšva, nors ir turėjo kūrybos laisvę, vis tik jį varžė menininko prigimčiai svetimas liftininko darbas viešbutyje, kurį atlikdamas poetas jautėsi lyg dirbdamas Sizifo darbą. Garšvą taip pat trikdė urbanizuota Niujorko visuomenė, kuriai modernūs menininkai buvo nereikalingi. Šios aplinkybės skaudžiai paveikė poeto kūrybą, vienintelė Garšvos eilėraščius vertinusi rašytojo mylimoji Elena apie šio poeziją atsiliepė: „Jūsų kūryba verčia kentėti. Ji – verdąs aliejus, pilamas į žaizdą.“ Sąmonės srauto metodu parašyto romano autoriui Antanui Škėmai taip pat teko susidurti su panašiais išgyvenimais. Dėl karo į Vakarus pasitraukęs rašytojas, dirbo fabriko darbininku, dėžių pakuotoju, lifto operatoriumi. Vis tik ši meninei prigimčiai svetima aplinka nesutrukdė Škėmai ir šis toliau rašė dramas, prozą. Lietuvių egzodo rašytojas mėgo vaizduoti ciniką, taip provokuodamas materialėjančios visuomenės reakciją į kūrybą. Jo, kaip ir romano pagrindinio veikėjo, menas yra nepopulistinis, skirtas ne „masėms“ patenkinti, o savo vidinių jausmų realizacijai. Taigi menas ir menininkas Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ vaizduojamas kaip nuoširdus, tačiau materialėjančiai visuomenei nereikalingas dėmuo.
Apie moralinius priekaištus ir savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!