Meilė literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Biliūnas)

ir skaudžių išgyvenimų ryšį.
autoritetą dukrai. Autorė, gimusi ir augusi Užvenčio dvare, Žemaitijoje, apysakoje
aprašė dvaro erdvę, kaip kultūros ir grožio vietą. Ji padėjo atskleisti ir dukros su
mama santykį, jo subtilumą bei puoselėjamas vertybes: nuolankumą, švelnumą.
Apysakoje dukra Irusia teigia: ,,Išrinkus puikiausią rožę, pasistiepusi įsegiau ją
Mamatei į kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė lyg
sidabrinė žvaigždė." Epitetu ,,puikiausią rožę" atskleidžiama, kad mama dukrai yra
autoritetas, ji siekia parodyti dėmesį, savo meilę, artumą. Rožės įsegimu į kasų
vainiką ir jos palyginimu su sidabrine žvaigžde atskleidžiamas ne tik dukters
žavėjimasis mama, tačiau ir pabrėžiamas autoritetas. Šią mintį galima sieti ir su
Irusios žodžiais: ,,Aš laiminga sugrįžau į savo kertelę, vieno dalyko tetrokšdama: taip
sėdėti, taip vaikščioti, taip kalbėti, kaip ji." Mama yra matoma kaip pavyzdys, kuriuo
dukra nori sekti, į kurį lygiuojasi. Pakartojimais ,,taip" pabrėžiama, kad mamatė
įkvepia Irusią, kuri žavisi jos elgsena, vaikščiojimu, tuo grožisi. Dukros meilė
akcentuojama kuriant dvasinį tarpusavio ryšį, žavintis kitu žmogumi. Ši idėja
atskleidžiama apysakoje Irusios žodžiais: ,,Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė!"
Remiantis šia mintimi galima daryti prielaidą, kad pakartojimais ,,kaip puikiai"
norima pabrėžti dukros susižavėjimą mama kaip kultūrą puoselėjančia asmenybe.
Mamatė gali būti lyginama su pavyzdžiu, kuriuo seka, žavisi ir grožisi dukra, tokiu
būdu atskleisdama meilę artimui. Aristotelis teigė: ,,Mylėti - tai linkėti artimui to, kas
gera, ir tai iš meilės." Ši idėja koreliuoja su apysakoje nagrinėjamu meilės motyvu,
kai dukters žavėjimasis mamos išvaizda ir vidiniu pasauliu atskleidžia jų ryšį, leidžia
daryti prielaidą apie puoselėjamas vertybes. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad
apysakoje ,,Sename dvare" meilė pabrėžiama kaip dvasinis ryšys, akcentuojant
autoriteto bei vertybių svarbą.
XIX a. pabaigos - XX a. pradžios rašytojas J. Biliūnas apysakoje ,,Liūdna
pasaka" nagrinėjo meilės motyvą, pabrėždamas istorinių aplinkybių įtaką ir
asmeninius individo išgyvenimus. Kaip ir būdinga apysakos žanrui, neapsieinama
be konkrečių istorinių intarpų. Joje aprašomas 1863 metų laikotarpis, kai vyko
sukilimas prieš caro valdžią. Daug jaunų vyrų, palikę šeimas, išėjo į sukilimą ir, deja,
nebesugrįžo. Šis aspektas nagrinėjamas ir ,,Liūdnoje pasakoje." Banių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!