Meilė lietuvių ir užsienio literatūros kūriniuose

TEMA- SOFOKLIS ,,ANTIGONĖ“ IR ANTUANO DE SENT-EGZIUPERI ,,MAŽASIS PRINCAS". MEILĖ LIETUVIŲ IR UŽSIENIO LITERATŪROS KŪRINIUOSE.
III, Meilės ryšys su aplinkiniais ieškojimas Antuano de Sent - Egziuperi knygoje ,,Mažasis princas".
IV, Lakūno ir mažojo princo atsisveikinimas.
V, Apibendrinimas.
Meilė - tai būsena, jausmas, emocija, tai viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Tai žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimu, draugyste, artumu, rūpesčiu, galėjimu pasiaukoti. Taigi, meilė neturi vieno apibrėžimo. Meilę žmonės supranta skirtingai. Nuo seniausių laikų žmonės bando perprasti meilės, suteikiančios ir šviesų džiaugsmą, ir begalines kančias, esmę. Ši tema aktuali ir šiuolaikiniame gyvenime, ir literatūros kūriniuose. Apie meilę kaip pamatinę gyvenimo vertybę kalbama Sofoklio dramoje ,,Antigonė" bei filosofinėje Antuano de Sent - Egziuperi pasakoje ,,Mažasis princas".
Meilė kaip priešinimasis ne žmoniškumui, aukojimasis atskleista žymiame Antikos tragiško Sofoklio kūrinyje ,,Antigonė", parašytame remiantis Tėbų mitų ciklu. Šiame kūrinyje yra du pagrindiniai veikėjai, ginantys skirtingas vertybes, tai – Antigonė ir Kreontas. Jų gyvenimo elgesio nuostatose ,,užkoduota" didi išmintis: ,,Kas blogį pradeda laikyti gėriu, nusižengti to širdį dievas pats patrauks". Dramos (tragedijos) siužeto ašis – Tėbų karalaičiai, Antigonės broliai. Jie susiginčijo dėl valdžios, dėl kurios kovodami žuvo dvikovoje. Karaliaus valdžia atiteko Kreontui. Šis įsakė Eteoklį (vieną iš brolių) palaidoti su visomis apeigomis, o Polineiką palikti nelaidotą. Žuvusiųjų sesuo Antigonė nusprendė nepaklusti Kreonto įsakymui ir palaidoti brolį. Draudimas laidoti Polineiką prieštaravo visoms normoms: religinėms (mirusysis laikomas požemio dievų nuosavybe), dorovinėms (įžeidžiami artimujų jausmai), higieninėms (gali kilti epidemija). Sofoklis beveik neįrodinėja Antigonės teisumo, tik išryškina amžinųjų žmonių giminės normų ir valdžios išleistų įstatymų susidūrimą. Antigonė kūrinio pradžioje ketina keletu saujų smėlio užberti išniekintą brolio lavoną, nors žino, kad gresia mirties bausmė. Jausdamasi vykdydama šventą dievų skirtą priedermę, Antigonė nebijo žmogaus rūstybės. Ji įsitikinusi, kad Hado (mirties pasaulio dievo) nuostatai vienodi abiems broliams. Jos kilni širdis myli abu brolius. Kai Kreontas sako,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!