Medžiagų ir energijos apykaita. Vanduo ir mineralinės medžiagos ir jų apykaita. Šlapimas

Medžiagų ir energijos apykaitos abipusė priklausomybė. Medžiagų ir energijos apykaita vyksta ne tik tarp organizmo bei aplinkos, bet ir jo viduje. Žmoguje vykstanti medžiagų apykaita neatsiejama nuo energijos pokyčių: kai skaidomi sudėtingi organiniai junginiai — energija išsiskiria, o kai susidaro sudėtingos organinės medžiagos — energija naudojama. Sustojus medžiagų pokyčiui organizme, nutrūks energijos apykaita ir, atvirkščiai, nevykstant energijos apykaitai, nesikeis ir medžiagos.
Žmogaus, kaip ir kitų gyvūnų, gyvybinei veiklai reikalinga cheminė energija — t. y. energija, esanti organiniuose junginiuose, gaunamuose su maistu. Pasisavintos maisto medžiagos ląstelėse skaidomos — vyksta oksidacijos reakcijos, per kurias išsiskiria energija. Šiam procesui reikalingas deguonis iš plaučių atiteka su krauju. Pristigus maisto medžiagų arba deguonies, ištinka energetinis badas. Per skaidymo reakcijas išsiskyrus energija naudojama naujų organinių medžiagų sintezei (biomasės prieaugiui), raumenų susitraukimams, mąstymui bei kitoms gyvybinėms reikmėms. Dalis energijos virsta šiluma ir padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Jeigu energijos išsiskiria daugiau, negu tuo metu reikia organizmui, ji ,,užkonservuojama" maisto medžiagų atsargose (po oda, taukinėje, kaupiasi riebalai, o kepenyse — angliavandenis glikogenas). Suskaidžius organinius junginius, susidaro galutiniai produktai (vanduo, anglies dioksidas, amoniakas, šlapalas ir kt.). Jie pašalinami pro inkstus, plaučius bei odą.
Žmogaus ląstelių, audinių bei organų vidinė terpė yra kraujas, audinių skystis ir limfa. Per juos nuolat vyksta medžiagų apykaita — kiekvienas organas bei ląstelė pastoviai išskiria į vidinę terpę savo gyvybinės veiklos produktus ir gauna reikalingų medžiagų. Nors ši apykaita vyksta labai aktyviai, vidinės terpės sudėtis beveik nekinta.
• natrio, kalio, kalcio, fosforo ir pan. kiekio koncentracija organizme.
Nustatyta, kad organizme yra specialių mechanizmų, palaikančių pastovią ląstelių gyvybinę aplinką — vidinę terpę. Vidinės terpės pastovumas — homeostazė — veikiama ir nuolatines organų bei audinių veiklos. Įvairūs organai homeostazę palaiko skirtingai.
Iš virškinimo organų sistemos kraujas gauna tokių maisto medžiagų, kokias gali pasisavinti organizmo ląsteles. Kraujo apytakos organai reguliuoja nuolatinį kraujo judėjimą, tiekia ląstelėms deguonį bei maisto medžiagas ir išneša iš jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!