Suspensinių ir emulsinių vaistų gamybos schema, aparatūra ir medžiagos

Dispersinėmis sistemomis vadinamos sistemos, sudarytos iš daugybės mažų dalelių, pasiskirsčiusių skystoje, kietoje arba dujinėje terpėje. Dispersinė (lotyniškai – dispersus) – reiškia išskaidytos, susmulkintos. Visoms dispersinėms sistemoms charakteringi du pagrindiniai požymiai: didelis susmulkinimo laipsnis (dispersiškumas) ir heterogeniškumas (nevienalytiškumas). Visos dispersinės sistemos sudarytos iš dviejų (arba daugiau) fazių: dispersinės fazės ir dispersinės terpės. Susmulkintų dalelių visuma sudaro dispersinę fazę, o jas supanti medžiaga – dispersinę terpę.
Skystoms vaistų formoms priklauso tirpalai, suspensijos ir emulsijos. Suspensijos – tai laisvos dispersinės sistemos, sudarytos iš kietos medžiagos ir skystos fazės. Emulsijomis vadinamos dispersinės sistemos, kuriose ir dispersinė fazė, ir dispersinė terpė yra tarpusavyje mažai tirpūs arba netirpūs skysčiai ( A. Savickas ir kt., 1994).
Darbo aktualumas. Gaminant vaistinius preparatus būtina žinoti, kokia yra gamybos eiga, kokios medžiagos, priemonės bei aparatūra yra naudojamos vaisto gamyboje, tam, kad preparatas būtų tinkamas vartojimui.
Darbo tikslas - išanalizuoti suspensinių ir emulsinių vaistų gamybą, aparatūrą ir naudojamas medžiagas.
4. Apžvelgti, kokios priemonės ir aparatūra naudojamos suspensijų ir emulsijų gamyboje.
1.1 Suspensijos
Suspensijos – tai heterogeninės sistemos, kuriose dispersinė faze yra kieta, o dispersinė terpė – skystis.
Sistemos tipas – kieta medžiaga skystyje. Kietų dalelių dydis suspensijose labai įvairus: smulkiose suspensijose 0,1 – 1mkm, stambesnėse iki 10 mkm. Medicinoje vartojamose suspensijose kietos medžiagos būna nuo 0,15% iki 40%. Vaistinėse suspensijos dažniausiai gaminamos, kai viena iš išrašytų medžiagų netirpsta arba labai mažai tirpsta nurodytoje terpėje. Tačiau tai nėra vieninteliai atvejai, kada gaunamos suspensijos. Jos susidaro jeigu:
1) viršijama medžiagos tirpumo riba
2) pablogėja tirpumo sąlygos maišant kelis tirpiklius
3) dėl cheminių reakcijų susidaro medžiagos, netirpios esamoje terpėje.
Dažnai suspensijos būna skirtos vartoti į vidų, todėl jas kartais vadina mikstūromis – suspensijomis, suplakamomis mikstūromis arba losjonais (Lotiones). Suspensijose esančios medžiagos yra smulkiau disprguotos nei smulkiausiuose milteliuose, todėl veikia greičiau ir efektyviau.
Suspensijų privalumai ir trūkumai
Suspensijų privalumai
Suspensijų trūkumai
1. Suspensijos gali pagerinti tam tikro vaisto cheminį stabilumą;
2. Paprastas ir patogus vartojimo būdas;
3. Mažesnis gleivinių dirginimas nei kietų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!