Martinaičio kūryba — atsisveikinimas su tradiciniu žemdirbio pasauliu

Agrarinė kultūra tapo mūsų tautos skiriamasis ženklas, kuris puikiai atskleidė kaimo gyventojų kasdienybę ir leido susipažinti su to meto tradicijomis ir papročiais. Tačiau pamažu nykstant kaimui, buvo imta stengtis jį išsaugoti bent literatūros kūriniuose, tad nenuostabu, kad apie žemdirbišką pasaulį neretai yra kalbama ir XX a. poezijoje. Puikus pavyzdys — Marcelijaus Martinaičio kūryba. Martinaitis gana optimistiškai žvelgia į tokį tolimą vaikystės kaimui šiandieninį pasaulį, blaiviai vertina šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą. Tačiau tuo pat metu jis lieka ištikimas savo šaknims — žemdirbiškai, etnografinei kultūrai. Jis priklauso prie lietuvių rašytojų, į literatūrą atėjusių iš kaimo, o jo kūrybą galime laikyti bandymu įamžinti nykstantį žemdirbių kultūros klodą. Poeto žemdirbiškoji pasaulėjauta išsiveržia gimtų namų laukų vaizdais, namų aplinkos prisiminimais, senelės darbais ir vaikystės nuotaikom. Ryškiausias tautosakos veikėjas Kukutis Martinaičio kūryboje suvokiamas kaip žemaitiškos pasaulėjautos, amžinos „ žemdirbio dvasios“ įprasmintojas. Eilėraštyje „Kukutis nori pamatyti tėvynę“ jis kalba apie sovietmečio gyvenimą, slypinčias ydas, kaimo žmogaus degradavimą ir nykimą. Kukutis, turėdamas tiesioginį santykį su tėvyne — dirbdamas jos laukus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!