M. Valančiaus ir K. Aleknavičiaus kūryba: XIX amžiaus pamokymai vaikams

Tautosaka – viena pirmųjų vaidmenų, dariusi įtaką jaunosios kartos auklėjimui bei estetiniui lavinimui. Liaudies kūryba puoselėjo vaiko dorovinius, socialinius jausmus, žmonių santykių idealus, gamtos ir pasaulio pažinimą. Jau nuo XVI amžiaus vidurio, atsiradus pirmosioms lietuviškoms knygoms, buvo akcentuojama katekizmo reikšmė vaikų švietėjiškame ugdyme.
Tačiau tik XIX a. pirmoje pusėje pradedama giliau pažvelgti į vaikų indvidualybę bei pasaulietišką švietimą. „ […]A. Tatarė, L. Ivinskis, M. Valančius ir kiti švietėjai lektūrą vaikams ima traktuoti kaip svarbią mokymo ir auklėjimo priemonę“.1 Tokio tipo knygos, kaip elementoriai, pasakėčios ir t.t., tapo vaikų prozos pradininkėmis. Jauniesiems skaitytojams rašė Motiejus Valančius, kuris yra ryškiausias švietėjinės didaktikos prozos atstovas, pamokomųjų vaikų apsakymų pradininkas, siekęs auklėti bei šviesti. Savo apsakymų rinkinį „Vaikų knygelė“ jis skyrė baudžiavinio kaimo vaikams, norėdamas, kad jie įpratų į knygą, semtųsi dorybės bei praktinių patarimų, atskirtų gera nuo blogo...
Kitas XIX amžiaus vidurio lietuvių rašytojas, didaktinės krypties vaikų poezijos pradininkas – Kajetonas Aleknavičius. Reikšmingiausias jo darbas – vienintelė poezijos knyga „ Pasakos, pritikimai, veselios ir giesmės“, kurioje šeštadalį sudaro didaktiniai eilėraščiai vaikams. Švietėjiški rašytojo eilėraščiai moko vaikus, kaip elgtis su vyresniaisiais, aprašomi motinos ir senelių paveikslai, skiepijama meilė knygai, mokslui bei ugdoma meilę gamtai. Aleknavičiaus knygoje vyrauja religinės moralistinės temos: smerkiamas tinginiavimas, apgavystė ir t.t. Todėl būtina klausyti mamos, vyreniųjų, būti dievobaimingiems. Dažniausiai pamokslą sako keliautojas (kunigas, senelis...). Jo peozijos savitumą lemia tai, kad rašytojas aktualias temas, problemas sprendžia humoristine forma.
1. Auryla V. Lietuvių vaikų proza. Vilnius: Vaga, 1977. p. 5.
Kaip jau minėjau įvade K. Aleknavičiaus poezija yra švietėjiškos krypties, tačiau pastebėjau, kad jo eilėraščiuose daug sentimentalizmo požymių. Autorius į pirmą planą dažnai iškelia sąžinę, pvz.: pasakėčioje „Motka, vaikas ir vaiko nauda“ primenama , kad reikia mokytis, eil. „Vaikai ir vėlykė“ „bobutė“ bara vaikus, kurie nesimoko ir sako, kad geriems vaikams vėlykė atneša „po kiaušinį“, o tinginiams – „botagą “. Autorius parodo žmogaus širdies „kietuma“, žiaurumą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!