Kūryba - menininko sielos istorija, meilė pasauliui ar protestas prieš jį

Viena iš XVIII amžiaus Apšvietos epochos idėjų galėtų būti žmonių išnaudojimo, neteisingų įstatymų smerkimas. Kūrėjas, menininkas skelbdamas nepasitenkinimą, įžvelgdamas ir nušviesdamas žmones dėl pasaulio negandų savotiškai protestuoja. Protestas aiškinamas kaip energingas prieštaravimas, viešas kritikavimas veiksmų, laikomų neteisingais. Kurdamas meninkas protestuoja, todėl kūryba yra protestas prieš esamą netobulą pasaulį.
Kūryba meninkui yra prostestas prieš pasaulį, nes kurdamas jis susikuria naują pasaulio viziją, vaizdinį ir tokiu būdu mato daugiau esamo pasaulio trūkumų. Norėdamas matomus trūkumus ištaisyti jis kuria. Kūryba suteikia galimybę parodyti norimo pasaulio vaizdą, kitaip sakant, lygindamas realų ir norimą pasaulį menininkas nesutinka su realybe ir protestuoja. Vieno žymiausių lietuvių poeto modernisto, esteto Henriko Radausko likimas susiklostė nepavydėtinai. Gimęs 1910 metais jis pragyveno du karus, daug kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Intelektualas, menininkas galutinai apsistojęs JAV ilgą laiką tureėjo dirbti fizinį darbą fabrikuose, tik 1959 metais draugų pastangomis gavo darbą Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Be abejonės jam nebuvo priimtini sunkūs gyvenimo uždaviniai, vidinis jo pasaulis galimai maištavo. Tačiau jis buvo visiškai neapribotas išorinio pasaulio kūrybos šablonų. Nors gyvenęs bei lavinęsis kartu su ketvirtojo dešimtmečio neoromantikų karta tarpukario Kaune, Radauskas liko nepriklausomas nuo bendrų to meto poezijos tendencijų: gamtos ir kaimo idilės adoracijos, patriotinių ir istorinių temų, išpažintinės intonacijos, asmeninių problemų, folkloro stilizacijos. Tai įrodo, kad jo kūryba yra grynas sielos, vidinio pasaulio atspindys, kuris išvydo dienos šviesą kaip pavyzdžiui eilėraštis „Pasaka“, išleistas eilėraščių rinkinyje „Fontanas“ (1935 m.). Eilėraštyje jis lygina realų ir pasakų pasaulį, abiem pasauliam skiria dėmesio. Tikrasis pasaulis aprašytas labai realistiškai, autorius lyg bando parodyti gyvenimo intensyvumą, greitumą ir tai, kad jis nelaukia „Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono/Pro užrakintas geležies duris.“ Dar keturiose eilutėse prielinksnis „pro“ kartojasi, kas sukuria greitumo, gyvenimo, pasaulio nepriklausomybės nuo žmogaus pojutį. Trečiame ir ketvirtame posmuose autorius įvykdo transformaciją ir mes pakliūname į pasakos pasaulį. Šiame pasaulyje taisyklės nebegalioja, brėžiama ypatinga pasakos galia, joje gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!