Marijonų vienuolynas

Gyvename Marijampolėje. Mūsų gimto miesto įkūrimas yra susijęs su vienuolių marijonų atsikėlimu į šį kraštą. Taip pat mokomės marijonų vardu pavadintoje mokykloje. Kaip Marijampolės gyventojos mums svarbu kuo daugiau sužinoti apie savo gimtinę, tuo pačiu ir apie marijonų vienuoliją.
1750 metais Prienų seniūnijoje, Starapolės miestelyje prie Šešupės, įsikūrė vienuolių marijonų rezidencija. Čia apsigyveno mokytas čekų kilmės vienuolis, uolus pamokslininkas Adalbertas Strachas. 1752 m. rugpjūčio 26 d. pagalbon buvo atsiųstas kitas kunigas marijonas Hiacintas Vasilevskis. 1754 m. vasario 11 dieną mirus A. Strachui, ordino vyresnysis Kajetonas Vetickis persikėlė į Marijampolę. Jis buvo pirmasis Marijonų vienuolyno novicijų magistras. Dėstė filosofiją ir teologiją. Pirmieji vienuoliai atvyko iš Gudijos, iš Rasnos vienuolyno. Jų tautybė buvo įvairi. XVIII- XIX a. vienuolių sąrašuose minimos lietuvių, lenkų, čekų ir kitų tautybių vienuolių pavardės.
Vienuoliai marijonai nebuvo uždara, kontempliatyvi, asketiška organizacija. Tai buvo veikli, pasiturinti organizacija. Vienuoliai nevengė jumoro jausmo. Aplinkiniai gyventojai teigiamai atsiliepdavo apie jų veiklą. Dalis vienuolių marijonų dėstė viešojoje Marijampolės mokykloje, dalis jų kaip kvestoriai važinėdavo po dvarus. Kai kuriems vienuoliams tekdavo lydėti grafus ir kunigaikščius kelionėse ir pan. Nenuostabu, kad vienuoliai užimdavo tokias pozicijas, nes daugelis jų būdavo išsilavinę, sekdavo politikos eigą. Apie veiklos funkcijų pasidalijimą kalba pačių vienuolių dokumentai: XVIII a. pab. Marijampolės vienuolyne buvo bibliotekininkas, choro vadovas, durininkas, sodininkas, mokyklos teologai ir kitų pareigų vykdytojai. Vienuolynas turėjo žemės sklypą. Tai sudarė sąlygas užsiimti žemės ūkio veikla. Vienuolynas taip pat turėjo ir karčiamą, kuri žlugo po 1831 m. sukilimo. Vienuolyne buvo vedama rankraštinė vienuolyno viršininkų knyga - kronika, kurioje buvo pažymimi įvairūs faktai susiję su vienuolynu ir bažnyčia bei miestelio visuomeniniu gyvenimu. Knygoje surašyta metereologiniai pastebėjimai, negandos, politiniai įvykiai ir pan. Šioje knygoje buvo fiksuojami įvykiai nuo 1771 metų. Kroniką rašė Jacekas Vasilevskis, Viktoras Volungevičius. 1817- 1834 m. kroniką rašė Mykolas Pietaris. Įdomus faktas: kronikoje yra Prancūzijos karaliaus Liudviko XVIII, nakvojusio vieną naktį vienuolyne, parašas.
XIX...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!