Vytauto valdymo politika

• CENTRALIZACIJA. Vytautas suprato, kad LDK reikia centralizuoti. Matydamas, kad daug kunigaikščių ne visuomet klauso didžiojo kunigaikščio, Vytautas ėmė formuoti naują visuomenės sluoksnį – kunigaikščiams nepriklausančius bajorus. Jis dovanojo jiems žemes ir valdinius už tarnybą didžiajam kunigaikščiui; šie bajorai tapo ir pirmaisiais Vytauto naujo administracinio aparato pareigūnais, dalyvavo jo karinėse-politinėse akcijose. Iš šių dovanojimų išaugo stambios giminės (Kęsgailos, Radvilos, Goštautai). Jie buvo giminystės saitais nesusiję su Gediminaičių dinastija, todėl negalėjo pretenduoti į didžiojo kunigaikščio valdžią ar jos nepaisyti. Vytautas ėmėsi reformuoti centrinės valstybinės valdžios aparatą: jis laipsniškai šalino kunigaikščius nuo vadovavimo kariuomenei, šias pareigas perduodamas vaivadoms. Didžiojo kunigaikščio tarybą pakeitė Ponų taryba, kurią sudarė katalikų vyskupai, vaivados, kaštelionai ir kai kurių Rusios žemių seniūnai. Per kelerius metus Vytautas atėmė iš Jogailos brolių ir jų įpėdinių valdytas kunigaikštystes, o pašalintųjų kunigaikščių vietas užėmė Vytauto paskirti vietininkai iš jam ištikimų bajorų (taip Vytautas sustiprino LDK centralizaciją).
• PROTEKCIONISTINĖ POLITIKA. Valdydamas Lietuvą, Vytautas rėmėsi karine didikų jėga. Duodamas jiems daugiau žemės, jis reikalavo geresnės tarnybos. Tokia protekcionistinė politika sudarė sąlygas atsirasti pirmosioms didelėms žemvaldžių giminėms. Stiprindamas Lietuvos kariuomenę, kurios branduolį sudarė profesionalūs kariai - bajorai, Vytautas stiprino feodalinius santykius. Stiprinant bajorų luomą, vis labiau didėjo valstiečių išnaudojimas. Užuot dalijęs pajamas, Vytautas ėmė dalyti bajorams valstiečius. Bajorui atiduotas valstietis virsdavo baudžiauninku. Bajoras jį galėjo bausti, išmainyti ar parduoti, pabėgusį gaudyti.
• RITERYSTĖ. Vytauto dvaras pamažu tapo riterių kultūros židiniu. Vytauto aplinkoje buvo praktikuota įšventinimo į riterius ceremonija. Vytauto dvaras buvo svarbiausias riterystės papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas Lietuvoje. Didžiojo kunigaikščio aplinkoje susitinkantys svetimšaliai ir vietos kilmingieji riterių ritualais tvirtino savąją riterišką tapatybę. Tokio bendravimo dėka Lietuvos diduomenė sparčiai perėmė europines kilmingųjų normas ir pasaulėžiūrą.
• RAŠTAS. Jis įsteigė ir išplėtė atskirą LDK raštinę. Pradedant jo valdymo laikotarpiu valstybės valdymas ir teismo bylų sprendimas buvo paremti raštu. Krašte plito rašto kultūra, per katalikų tikėjimą Lietuva atsivėrė Vakarų Europos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!