Po trečiojo Respublikos padalijimo kunigaikštis Nikolajus Repninas buvo paskelbtas prijungto prie Rusijos krašto generalgubernatoriumi. Lietuvos teritorija, įėjusi į Rusijos sudėtį, buvo padalinta į dvi gubernijas – Vilniaus ir Slonimo. Tačiau netrukus jas sujungė į vieną – Lietuvos guberniją. Kadangi į šį administracinį vienetą įėjo labai daug žmonių, tai 1801 m. jis vėl buvo padalintas į dvi gubernijas – Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino. Nuo 1840 m. iš gubernijų pavadinimų išbrauktas Letuvos vardas. 1843 m. caro vyriausybė iš Vilniaus gubernijos Vakarų dalies sudarė Kauno guberniją ir Lietuvą ėmė vadinti Šiaurės – Vakarų kraštu. Aukščiausia valdžia čia priklausė generalgubernatoriui, kuriam buvo pavaldžios Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijos. Jo rezidencija buvo Vilniuje. Gubernijas, suskirstytas į apskritis, valdė gubernatoriai. Bajorai išlaikė ekonominį, kultūrinį viešpatavimą, kai kurias luominės savivaldos teises. Jų savivaldos organas buvo apskrities, o vėliau ir gubernijos bajorų seimelis, rinkdavęsis kiekvienais metais. Seimelis rinkdavo apskrities maršalką, turėjusį vykdomąją valdžią, teisėjus, atstovus į gubernijos seimelį. Šis seimelis rinko gubernijos maršalką. 1808 m. caro vyriausybė suvienodino Lietuvos bei rusų bajorų teises. Bajorai išlaikė savo žemes, baudžiauninkus, bet sumenkėjo jų vaidmuo visuomeniniame – politiniame gyvenime. Į savo seimelius jie galėjo rinktis tik kas treji metai. Jie galėjo skirstyti mokesčius, rinkliavas bei kitas prievoles. Bajorų vadovas (buvęs maršalka) buvo renkamas trims metams, o ne iki gyvos galvos. Tokiomis teisėmis galėjo naudotis tik ba–jorai dvarininkai. Nuo 1802 m. seimeliuose galėjo dalyvauti tik tie bajorai, kurie turėjo nejudamo turto ir ne mažiau 150 rublių metinių pajamų. Sprendžia–mąjį balsą turėjo asmenys, valdę nors 8 valstiečių arba miestiečių kiemus.
Caro vyriausybė panaikino miestų teises. Nuo 1808 m. miestų valdžia priklausė gubernijos administracijai. 1840 m. liepos 7 d. caro įsaku Lietuvos Statutas neteko galios ir Vilniaus gubernijoje galutinai buvo įvesta Rusijos teisė. Teismų raštvedyboje lenkų kalba buvo pakeista rusų kalba. Dauguma Lietuvos valstiečių priklausė dvarininkams, nes caras dosniai dalijo miestus ir valstybinius dvarus...
Šį darbą sudaro 2516 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!