Lietuvos statutų teorija

Vieni pirmųjų žingsnių kodifikuoti LDK buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos sūnaus Kazimiero 1447 m. privilegija ir 1468 m. jo Teisynas. Privilegija įvairių tautų Lietuvos bajorams leido nuosavybės teisėmis turėti dalį valstiečių, į valstybės pareigas skirti tik vietinius feodalus, leido patiems teisti savo valstiečius. Tai pagreitino baudžiavos formavimąsi. Taip pat buvo praplėstos ir miestiečių luomo teises - pirklių, amatininkų. Leista rinktis savivaldybes ir teismus. Teisyne daugiausia rašoma apie vagis ir jiems skiriamas bausmes pagal nusikaltimo dydį: nuo piniginių baudų iki išplakimo ir kartuvių. Privilegija parašyta lotyniškai, Teisynas - rusėniškai. Vėliau žymiausi Lietuvos teisės paminklai - XVI a. Statutai - buvo rašomi rusėniškai, bet verčiami, esant reikalui, ir į lotynų bei lenkų kalbas.
Pirmasis Lietuvos Statutas patvirtintas 1529 m. Lietuvos seime Lietuvos kanclerio Alberto Gostauto iniciatyva. Šis Lietuvos įstatymų kodeksas (rinkinys) labai reikšmingas. Iki jo priėmimo galiojo paprotinė (nerašytinė) teisė, minėtasis Kazimiero Teisynas, įvairios valdovų privilegijos, kurių nuostatai dažnokai buvo prieštaringi.
Įstatymų leidyba buvo tęsiama ir plečiama. 1566 m. priimtas Antrasis Lietuvos Statutas. 1588 m. Vilniuje buvo išspausdintas rusėnų kalba Trečiasis Lietuvos Statutas. Pirmieji du Statutai plito rankraštiniais nuorašais, šiais trimis Statutais įtvirtinamas iš pradžių didikų, o netrukus (nuo Antrojo Statuto) ir viso bajorų luomo viešpatavimas. Miestiečių ir ypač valstiečių teisės bei laisvės lieka suvaržytos. Valstiečiai, vykdant Lietuvos valstybėje žemės reformą, vadinamą Valakų reforma, verčiami baudžiauninkais. Valakas - kiek daugiau kaip 20 hektarų. Žemė buvo išmatuota valakais ir išdalyta valstiečiams. Už gautą žemę valstiečiai turėjo dirbti didžiajam kunigaikščiui arba žemvaldžiams - eiti lažą. Tai reiškė, kad Lietuvoje įsigalėjo feodalinė santvarka.
Rengiant Trečiąjį Statutą, Lietuvos ponai neatsižvelgė į reikalavimus, kuriuos lenkų ponai kėlė Lietuvai Liublino unijos aktu (1569). LDK siekė išlaikyti valstybinį savarankiškumą. Statutai gynė LDK teritorijos neliečiamumą. Pirmajame Statute buvo draudžiama svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų, užimti tarnybas. Pripažinta laisvė pasirinkti tikėjimą, leista jaunimui mokytis užsienio universitetuose. Lietuva ėmė tvarkytis kaip teisinė valstybė.
Trečiasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!