Maisto medžiagos. Skaidulinės medžiagos. Baltymai, riebalai, angliavandeniai

3)energiją.
šaltinis.
Baltymai.
aminorūgštys. Kitos dalies aminorūgščių organizmas pakeisti negali, jų reikiamą kiekį turi
gauti su baltymingu maistu. Tai - nepakeičiamosios aminorūgštys. Trūkstant bent vienos iš jų, sutrinka organizmo medžiagų apykaita, augimo procesai. Nepakeičiamųjų aminorūgščių
daugiausiai būna gyvulines kilmės - mėsos, pieno, žuvies - maisto produktuose. Iš augalų daugiausiai jų turi ankštiniai augalai, ypač - sojos. Dėl baltymų trūkumo sumažėja organizmo ( ypač vaikų ) atsparumas kvėpavimo ir virškinimo organų infekcinėms ligoms, lėčiau sveikstama po operacijų, traumų, sumažėja atsparumas nepalankiems veiksniams. Baltymai yra ne tik statybinė organizmo medžiaga, bet atlieka ir daugybę kitų funkcijų. Iš baltymų organizmas gamina apsaugines medžiagas - antikūnius, kurie aktyviai kovoja su infekcija. Kraujyje esantis baltymas hemoglobinas aprūpina audinius ir organus 5 deguonimi, o iš jų į plaučius nuneša anglies dioksidą. Be baltymų nekreša kraujas. Daugelis hormonų yra baltyminės medžiagos. Baltymų yra ir fermentuose, skatinančiuose arba slopinančiuose visas žmogaus organizme vykstančias reakcijas. Štai kodėl, trūkstant maiste baltymų, sutrinka ir įvairios organizmo funkcijas. Suaugusio žmogaus 1 kg. kūno masės per dieną reikia ne mažiau kaip 1 - 1,5 g. baltymų. Augančio vaiko organizmui jų reikia kur kas daugiau. Manoma, kad vertingiausi baltymai yra tie, kuriuos gyvūno organizmas paruošia savo
palikuonims maitinti. Vadinasi, vertingiausi žmogui, ypač vaikui, yra pieno ir kiaušinio baltymai. Baltymų organizmui gali pristigti dėl įvairių ligų ir netinkamos mitybos.
Riebalai.
Riebalų žmogui būtinai reikia jau vien dėl to, kad jie yra geras energijos šaltinis. Su riebalais žmogus gauna ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats nepasigamina. Su riebalais gaunama ir riebaluose tirpstančių vitaminų.Riebalus sudaro glicerolisir trejopos riebalų rūgštys: sočiosios, nesočiosios irpolinesočiosios.Sočiąsias ir nesočiąsias rūgštis sintetina ir pats organizmas, o polinesočiųjų jis turi gauti su maistu. Polinesočiųjų rūgščių yra augalinės kilmės riebaluose (aliejuose ). Jos yra būtinos mūsų organizmui, nes jų trūkumas blogina riebalų, ypač cholesterolio, apykaitą. Cholesterolio esama visose ląstelėse, jis yra kai kurių hormonų sudedamoji dalis, dalyvauja vitamino D gamyboje odoje, veikiant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!