Kūno kultūros ir sporto organizacijų kūrimasis Lietuvoje

Nors dvasiškai lietuvių tauta atgimė XIX a. prabaigoje - ,,Aušros” laikais, tačiau Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimynių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labai primityvų kūno kultūros supratimą. Atkurtos Lietuvos valstybės gyvavimo pradžioje prietaringa, konservatyvi ir Katalikų bažnyčios įtakoje esanti didesnė visuomenės dalis kūno kultūra ir sportu ne tik nesidomėjo, bet buvo jam netgi priešiška. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra tuščia pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas.Iš pat pradžių Lietuvos sportui skersai kelio stojo Katalikų bažnyčia, ypač kategoriškas šiuo atžvilgiu buvo teologas ir kultūros veikėjas prelatas A. Jakštas-Dambrauskas. Spaudoje neretai pasirodydavo straipsnių, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos-žemės ūkio krašto-žmonėms sportas nereikalingas, nes jie tam neturį laiko,be to, pakankamai ,,prisisportuoją” dirbdami žemės ūkio darbus. Dėl tokio visuomenės požiūrio ir dėl to, kad visi jos materialiniai dvasiniai ištekliai buvo sutelkti nepriklausomybei ginti ir valstybingumui įtvirtinti, Lietuvos vyraiusybė iš pradžių nesirūpino sportu.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, įvairiausių buvusios Rusijos imperijos vietų į Lietuvą grįžo nemažai jaunimo, dalis jo buvo susipažinusi su sportu. Lietuvos valstybės gyvavimo pradžioje sporto organizatoriai buvo pavieniai entuziastai. Tai daugiausiai iš Rusijos bei kitų vietu grįžę: S. Garbačiauskas, I. Janavičiūtė- Kripienė, P. Oleka (vienas operos teatro kūrėjų, dainininkas, režisierius)P. Sližys, A. S RUOGA ir kiti.Netrukus į sporto sąjūdį įsitraukė gen. J. Bulota su sūnumis Kęstučiu, vytautu ir Jurgiu, K. ir V. Dineikos,J. Eretas, E. Kubiliūnaitė (vėliau-Garbačiauskienė) ir kiti. Ypač Lietuvos sportinę veiklą pagyvino 1920m. iš JAV į Lietuvą grįžęs aktyvus sportininkas, sporto organizatorius ir propaguotojas, būsimasis Atlanto nugalėtojas S.Darius. Lietuvos sporto centru iš karto tapo Kaunas.
Jau 1919m. pradėtos kurti sporto organizacijos ir klubai. Iki 1927m. jų įregistruota ne mažiau kaip 60. Ypač buvo gausu žydų sporto organizacijų.Lietuvoje dar veikė lenkų, vokiečių,rusų sporto organizacijos ir klubai. Dalis jų egzistavo trumpai, tačiau kaikurios veikė po keliolika metų ir turėjo įtakos Lietuvos sporto raidai.
1919.07.13 Kaune surengtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!