Maisto medžiagos ir jų svarba žmogaus organizmui

• Maistas teikia mūsų kūnui energijos. Jos reikia, kad raumenys galėtų judėti, kad veiktų organai ir mąstytų smegenys. Sudėtinės maisto medžiagos yra baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Baltymai mūsų kūne tarsi statybinė medžiaga, be kurios neaugtume. Angliavandeniai ir riebalai teikia kūnui energiją. Žmogaus organizmui dar reikalingi vitaminai bei mineralinės medžiagos. Nors iš jų negauname energijos, bet jie reguliuoja ir skatina mūsų augimą.
Baltymai:
• Baltymų sandara labai sudėtinga. Amino rūgštims susijungus į grandinėlę, ši susisuka į įvairiausias spirales, susilanksto, susivynioja.
• Tokios struktūros labai trapios, jautrios aplinkos poveikiui.
• DENATŪRACIJA- baltymo struktūros pakitimas dėl fizikinio ar cheminio poveikio.
• Baltymai skaidomi skrandyje, veikiant fermentui pepsinui ir druskos rūgščiai.
• Pašildžius ar paveikus rūgštimis, trapi baltymo struktūra suyra – baltymas denatūruojasi. Tokios reakcijos vyksta, pavyzdžiui, verdant ar kepant mėsą, kiaušinį. Tačiau šiose reakcijose baltymo aminorūgščių grandinėlė nesuyra. Mūsų organizme ją suardo fermentai. Susidariusios aminorūgštys panaudojamos sintetinti organizmui reikalingus baltymus, o jų perteklius suvartojamas kaip energijos šaltinis:
• Baltymas hidrozė Aminorūgštys sintezė Naujas baltymas
• Perteklius
• “sudeginamas”
•
Baltymų poreikis įvairaus amžiaus žmonėms:
• Metai
• Baltymų poreikis, g (1 kg kūno masės)
• Iki 1m.
• 2,20- 1,98
• 1-3m.
• 1,78
• 4-6m.
• 1,50
• 7-10m.
• 1,20
• 11-14m.
• 1,0
• 15-18m.
• 0,86
• Vyresniems kaip 19m.
• 0,79
• Nėščioms moterims
• 1,37
Būtiniausios aminorūgštys: Visi gyvi organizmai turi 20 aminorūgščių. Svarbiausios iš jų:
• Izoleucinas
• Leucinas
• Lizinas
• Metioninas
• Histidinas
•
• Treuninas
• Fenilalanilas
• Valinas
• Triptofanas
Riebalai:
• Riebalai- glicerolio ir karboksirūgščių esteriai.
• Per daug vartojant daug sočiųjų rūgščių turinčių riebalų, galima susirgti ateroskleroze.
• Pieno riebalai skaidomi skrandyje, kiti riebalai skaidomi dvylikapirštėje žarnoje, veikiant lifozės ir tripsino fermentų.
• Riebalų monomerai yra glicerolis ir riebiosios rūgštys.
•
Vis dar riebalai:
• Riebalai, dar kitaip vadinami lipidais, sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų, tačiau deguonies juose daug mažiau nei angliavande-niuose.
• Jei riebaluose yra daug nesočiųjų rūgščių liekanų, riebalai yra skysti, jei daug sočiųjų - kieti. Tai ar riebalai yra kieti ar skysti lemia jungtis tarp anglies atomų:
• C – C , - sotūs, kieti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!