Čirena, sparneliais plasnoja.
Vainikų eilė pirmutinė.
Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
Šis trumputis pavasariškos nuotaikos eilėraštis yra vienas ankstyvesniųjų Maironio kūrinių, bet jame jau visiškai išryškėję esmingieji poeto stiliaus bei pasaulėjautos bruožai.
Kaip ir dauguma Maironio eilėraščių, jis lengvai suvokiamas: paprastas, šviesus, džiaugsmingas — jis iš karto, tik perskaitytas, pasiekia mūsų jausmus ir vaizduotę. Bet drauge, kaip kiekvienas tikrai poetiškas kūrinys, jis masina dar ir dar kartą prie jo sugrįžti, praturtinti ir pagilinti pirmąjį įspūdį.
Viena esmingųjų kiekvieno meno kūrinio ypatybių yra ta, kad čia objektyvios tikrovės atspindys organiškai derinasi su menininko subjektyvių nusiteikimų, pažiūrų, emocijų iš raiška. Sis santykis yra kintamas, priklauso nuo daugelio aplinkybių, jų tarpe ir nuo žanro: vienoks jis bus romane ar dramoje, kitoks — lyriniame eilėraštyje. Lyrika — tai visų pirma poeto vidinio pasaulio — jo išgyvenimų, minčių, jausmų išraiška; išorinės tikrovės vaizdai čia teatlieka, sakytume, pagalbinį vaidmenį. Jie tėra tarsi kokie atramos taškai, kurie padeda atsiskleisti poeto idėjų ir nuotaikų pasauliui. Suprantama tad, kad šie vaizdai nebus detalizuoti: iš tikrovės įspūdžių gausybės poetas tepasirinks tik tuos, kurie atitiks jo išgyvenimų turinį, jo norimą sukurti eilėraščio atmosferą, norimą išreikšti idėją.
Maironio eilėraštyje šias dvi plotmes — išorinio pasaulio daiktus, realijas, ir paties poeto nusiteikimus — nesunku išskirti: pirmajame posme duotas gamtovaizdis, trečiajame — poeto jausmų išraiška; antrajame esama ir vieno, ir kito.
Pasižiūrėkime visų pirma, kaip poetas kuria pavasario gamtos paveikslą. Jį tesudaro keturios detalės: meiliai prašvitusi saulė, į dangų iškilę aukštai vieversiai, gaivus laukų vėjelis, ant lankų pabirę pasklidę žiedai. Taip negausiais bruožais nužymėtas paveikslas galėtų atrodyti nepilnas, neišsamus. Tam tikra prasme jis ir yra nepilnas, kaip ir kiekvienas meninis vaizdas: poetas negali, o ir nesiekia aprašyti visos konkrečių daiktų pilnybės, nes tikrovė tokia daugiapusė, tokia Įvairiaspalvė, kad jos turtingumo negali apimti joks meno kūrinys. Menininkas visados kažką atrenka,...
Šį darbą sudaro 2231 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!