M. Bulgakovas "Meistras ir Margarita". Teisingo žmogaus vaizdavimas

Teisingo žmogaus vaizdavimas Michailo Bulgakovo “Meistre ir Margaritoje” Michailas Bulgakovas – vienas garsiausių XX-ojo amžiaus rusų rašytojų. Jo romanas “Meistras ir Margarita” yra vertinamas kaip vienas geriausių to amžiaus kūrinių bei taip pat yra populiarus tarp šiuolaikinių skaitytojų, pagal jį yra statomi filmai bei vaidinimai. Kūrinyje autorius satyriškai vaizduoja stalininę Rusiją, taip išreikšdamas savo nepagarbą ir nepasitenkinimą ja. Tai darydamas autorius kartu parodo, koks, jo nuomone, iš tiesų turėtų būti geras ir teisingas žmogus. Pats tobuliausias asmuo visame kūrinyje yra Ješua, kuris beveik neturi jokio kontakto su pagrindiniais kūrinio veikėjais meistru ir Margarita, jam sukuriamas atskiras pasaulis. Pagrindiniai Ješuos įsitikinimai labiausiai atsiskleidžia skyriuje “Poncijus Pilotas”, kuriame Ješua stoja prieš Pilotą teismui. Pagrindinis principas, kuriuo teisiamasis vadovajausi yra tas, kad „<...> blogų žmonių pasaulyje nėra.“. Tai labai stebina prokuratorių – Ješua tiki, jog kiekvienas žmogus gimsta geras ir, nors išoriškai yra blogas, kaip, pavyzdžiui, kenturionas Žiurkiamušis, viduje yra tik nelaimingas. Skleisdamas naujo tikėjimo idėjas bei žmonėms taikydamas šį principą, Ješua pritraukia daugybę Jeršalaimo žmonių, nes jie įgauna pasitikėjimo savimi ir dėl gauto palaikymo iš tiesų bando kitiems įrodyti ir parodyti, kad jie yra geri žmonės. Taip pat, Ješuos nuomone „<...> plaukelį gali nukirsti tik tas, kas ant jo pakabino gyvybę.“ Ješua teigia, kad niekas kitas, išskyrus Dievą, negali ir neturi teisės atimti kito žmogaus gyvybę. Taip pat, čia yra užuomina į stalininės Rusijos požiūrį į žmogų – valdžiai, jei ši nori, leidžiama atsikratyti bet kokio neįtikusio žmogaus ir niekas tam nedrįsta pasipriešinti. Galiausiai autorius Ješuos lūpomis kritikuoja Sovietinę santvarką ir kuria gerėsnės ateities viltį – „<...> sugrius senojo tikėjimo šventovė ir iškils nauja tiesos šventovė.“ Jis skatina kitus ir save priešintis bet kokiai primetamai valiai ir kurti savo pačių „šventovę“, kuri būtų paremta pagrindinėmis žmogaus moralės normomis. Kaip visišką priešingybę dangiškam Ješuai, M. Bulgakovas velnią Volandą turėtų vaizduoti amoralų ir viską naikinantį, argi ne? Priešingai, autorius norėdamas sustiprinti neigiamą požiūrį į sovietinį žmogų, Volandą vaizduoja besiremiantį labai panašiomis moralės normomis kaip ir Ješua. Šiuo atveju, sovietinis žmogus užima pačią žemiausią vietą kūrinyje – jis vaizduojamas kaip tas, kuris atnešė visą blogį į Maskvą, į Rusiją. Kadangi autorius sovietinį žmogų baudžia, parodoma, jog autorius jį niekina ir bando skatinti skaitytoją elgtis priešingai ir sukilti prieš bandymą įvesti priespaudą. Bausmės vykdytojo pareigas prisiima velnias Volandas, kuris, priešingai nei Ješua, nėra naiviai įsitikinęs, kad kiekvienas yra geras ir dėl to nepaklūstančius Volando moralinėns nuostatoms reikia bausti. Volandas, kaip ir Ješua, mano, jog tokie dalykai kaip žmogaus gyvenimas ir mirtis yra sutvarkyti už žmones aukštesnės jėgos, kad kitas žmogus šiais sakraliais dalykais kaip nori žaisti negali – „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!