F. Kafka "Metamorfozė" ir M. Bulgakovas "Meistras ir Margarita"

 PASAULINĖS LITERATŪROS LYGINAMASIS RAŠINYS Kaip, pasitelkiant antgamtinius reiškinius, F. Kafkos „Metamorfozėje“ ir M. Bulgakovo „Meistre ir Margaritoje“ atskleidžiama realybė? Ieva Drūlytė Žodžių: 1491 Kaip, pasitelkiant antgamtinius reiškinius, F. Kafkos „Metamorfozėje“ ir M. Bulgakovo „Meistre ir Margaritoje“ atskleidžiama realybė? Francas Kafka ir Michailas Bulgakovas – vieni įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, kurių kūriniai pasižymi taikliu sarkazmu ir ironija, padedančiais atskleisti autorių požiūrį į to meto visuomenę su savo socialinėmis ydomis ir problemomis. Bene žymiausias Franco Kafkos kūrinys yra novelė „Metamorfozė“, kurioje pasakojama apie vienos šeimos tarpusavio santykių dilemą, visiems šeimos nariams sukėlusią dvasinę, o vienam iš jų, ir fizinę metamorfozę. Ryšys tarp novelės ir F. Kafkos biografijos gali būti pagrįstas tuo, kad rašytojas pats niekuomet gerai nesutarė su savo šeima – pasirinkdamas studijuoti literatūrą užsitraukdė savo tėvo, pirklio Hermano Kafkos, rūstybę visam gyvenimui. Michailas Bulgakovas gimė Kijeve, gyveno ir kūrė socialistinio režimo laikotarpiu, dažnai sulaukdavo aršios kritikos dėl propaguojamų antisovietinių idėjų. Iš pradžių M. Bulgakovas, dėl Teologijos daktaro laipsnį turinčio tėvo įtakos, studijavo mediciną, bet vėliau metė ją dėl literatūros, tuo, kaip ir F. Kafka, užsitraukdamas savo tėvo nepagarbą dėl pasirinktos žemą reputaciją turinčios profesijos. Šis rašytojas, matydamas visuomenės ydas, diskutuotinas vertybes, socialinę nelygybę ir biurokratiją, savo nuostatas nusprendė perkelti į savo žymiausią kūrinį „Meistras ir Margarita“. Romano veiksmas vyksta Maskvoje, į kurią netikėtai atvyksta šėtonas, Volandas, su savo svita, paversdamas to meto žymių veikėjų, rašytojų, režimo pasekėjų, ar tiesiog išpuikusių maskviečių gyvenimus nesaugiais ir nelaimingais. Niūri sovietinė satyra ir šėtoniškas groteskas romane padeda skaitytojui pajausti tikrąjį režimo veidą, pamatyti tikrą žmonių vidų. Aš pasirinkau rašyti apie realybės ir mistikos sąsajas šiuose kūriniuose, nes būtent šis ryšys padeda atskleisti, ką iš tikrųjų F. Kafka ir M. Bulgakovas norėjo pasakyti. Novelės „Metamorfozė“ veiksmas vyksta nedidelėje šeimoje, kurios kievieno nario paveikslas puikiai atspindi visuomenės, kurią F. Kafka savo kūriniu peikia, ydas ir problemas. Pagrindinis novelės veikėjas, Gregoras Zamza, staiga vieną rytą atsibunda pavirtęs į didelį ir bjaurų vabalą: „Jis gulėjo lovoje ant kietos kaip šarvas nugaros ir, mažumą kilstelėjęs galvą, matė savo išgaubtą rudą suragėjusių lankų padalintą pilvą, pridengtą vos besilaikančios antklodės. Daugybė palyginti su visu kūnu pasigailėtinai plonų kojų bejėgiškai mirgėjo jam prieš akis.” Gregoras Zamza visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad išlaikytų savo šeimą ir grąžintų tėvų skolą. Namie beveik nebūnantis Gregoras manė, kad jo šeima mylinti, supratinga, rūpestinga. Tačiau Gregorui, baisiai pervargusam nuo pastovaus sunkaus komivojažieriaus darbo ir prislėgtam didelės pareigos pasirūpinti šeima, pavirtus primityviu padaru, reikalaujančiu dėmesio ir nesugebančiu pasirūpinti savimi, išaiškėja tikrieji materialios ir pragmatiškos šeimos jausmai. Gregoro tėvas, tinginys ir šaltakraujis, po Gregoro metamorfozės turi susirasti darbą ir nebegali toliau leisti dienų „augindamas taukus“, kas tikrai nepadaro jo jautresnio sūnaus nelaimei. Gregoro mama, iš pradžių troškusi slaugyti sūnų, greitai šio sumanymo atsisako, pradeda juo šlykštėtis. Gregoro sesuo, Grėtė, iš brolio metamorfozės tetrokšta tik išpešti dėmesio sau. Iš pradžių ji vienintelė slaugo savo brolį, aiškiai parodydama, kiek kančios jai tai sukelia, neleidžia mamai jo lankyti, kad ši nesinervintų, o vėliau išneša iš Gregoro kambario baldus, kas dar labiau jį izoliuoja nuo šeimos: „Beje, tokio amžiaus merginos didelės romantikės, ir Grėtė galėjo susigundyti net pakenkti Gregorui, kad paskui dar labiau jam aukotųsi, nes į kambarį plikom sienom vargu ar išdrįs kas nors kitas įeiti.” Galiausiai Grėtė, norėdama dėmėsio bei sugrąžinti prarastus šeimos santykius, iškelia skandalą, esą „O dabar tas pabaisa neduoda mums ramybės, atgrasina įnamius ir, matyt, nori užsigrobti visą butą, o mus pačius išvaryti į gatvę” taip pastūmėdama visą šeimą priimti sprendimą atsikratyti savo naštos. Gregoro šeimos gyvenimo būdas ir jausmai prieš metamorfozę ir po jos puikiai atspindi to meto visuomenės požiūrį į žmogų, šeimos narį – mylimas, kol teikia naudos. F. Kafkos sukurtas Gregoro ir jo buities paveikslas ypač vaizdingas: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!