Lūžio asmenybės: V. Krėvės „Šarūnas“ ir „Skirgaila“

ĮVADAS

Jau daugiau kaip dešimtmetis praslinko po garbingo literatūrologo, daugiausiai tyrinėjusio Vinco Krėvės kūrybą, Alberto Zalatoriaus, mirties. Vis mažiau prisimenamas ir V. Krėvė. Tad šio darbo tikslas būtų dvejopas:

• atgaivinti Zalatoriaus pradėtus darbus, tęsti jo pradėtus V. Krėvės tyrinėjimus;

• pažvelgti į Krėvės kūrybą kiek kitaip, t.y. atskaitos tašku laikant XX amžiaus pradžią (būtent tuo metu ėmė modernėti menai bei literatūra).

V. Krėvė – universaliausia lietuvių literatūroje figūra. Rašytojo universalumas atsiskleidžia kūryboje, mat autorius į jį supantį pasaulį žvelgia tikėdamas, kad menas, kuriame nesvarstomi būties klausimai – gyvenimo prasmė, žmogaus idealai ir siekiai, santykis su gamta, kultūra ir net pačiu savimi, – negali ilgai egzistuoti. Universalūs ir jo sukurtų dramų personažai, susieti V. Krėvei rūpėjusiais klausimais: maištaujantys, trokštantys keršto, besiblaškantys tarp meilės ir neapykantos, kupini vidinės kančios, trokštantys valdžios. Svarbiausia jo herojams – garbė:

ŠARŪNAS. Krivi, aš vieną kovos dieną daugiau esu nudėjęs priešų, nei tu jų suspirginai visą savo ilgą amžių. <...>.

KRIVIS. Klausyk, valdove, ką tau dievai sako: mes patenkinsime tavo plačius norus, bet tik tada, jei ir tu atliksi papročius, kuriuos mes tavo seniesiems proseniams palikom.

ŠARŪNAS. Ką sumaniau, atliksiu, jei tik gyvas būsiu, bet atliksiu aš pats vienas, ir su dievais garbe dalintis nenoriu. <...>¹

Rašytojas buvo jautrios sielos žmogus, jam rūpėjo tėviškė, jos gamta, amžinosios dvasinės vertybės. Krėvės kūrybai būdingas bendražmogiškosios situacijos suvokimas, modernistinis požiūris į Dievą, savęs ieškojimas, dvasiniai lūžiai. Jo kūrinių centre – individo maištas. Rašytojo sukurti pagrindiniai dramų veikėjai – išoriškai stiprios, bet dvasiškai itin silpnos, lengvai pažeidžiamos, palaužiamos, maištaujančios asmenybės.

V. Krėvė suprato, kad žmogus nesutelpa kasdienio gyvenimo rėmuose, jam reikia daugiau. Rašytojui rūpėjo prasiskverbti į individo jausmų pasaulį, itin didelį dėmesį jis skyrė veikėjų psichologizmui.

Jaunystėje būsimasis rašytojas buvo labai religingas, tačiau vėliau bažnytinėmis dogmomis nusivylė, metė mokslus kunigų seminarijoje. Tai atsiliepė ir jo kūrybai. V. Krėvė ėmė ieškoti atsakymų kitose religijose, susidomėjo nirvana, tikėdamas, kad tai – puikus būdas atsipalaiduoti, peržengti fizinio savo kūno ribas. Paties V. Krėvės nuomone,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!