Literatūros personažas absurdo akivaizdoje

Absurdo tema yra labai aktuali lietuvių literatūroje. Toks personažas yra vaizduojamas XX. a. vidurio prozininko, dramaturgo Antano Škėmos romane “Balta drobulė” ir Balio Sruogos ” kūrinyje ,, Dievų miškas‘‘. Sruoga žymus Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Abu kūriniai yra autobiografiniai. Škėmos pirmieji gyvenimo metai prabėgo revoliucinių neramumų draskomoje Rusijoje bei Ukrainoje. Persikėlęs į JAV nerado norimo darbo ir liko dirbti lifto operatoriumi, dėžių pakuotoju. O Balys Sruoga dirbdamas lagerio raštinėje klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių.
Škėma stengiasi perteikti romano pagrindinio veikėjo kovą su absurdu. Kovai su absurdu pasirenka ironiją. Kūrinyje yra vartojama daug šokiruojančių žodžių, tokių kaip: “Išmatų rijikai” , “Impotentiški palaižos” ir daugybė kitų. Antanas Garšva ironizuoja ne tik jį supančią aplinką, bet ir savo, kaip keltuvininko, darbą. Jam atrodo, jog jo darbas tarsi rutina, kurios metu žmogus netenka savo tapatybės ir tampa tiesiog eiliniu numeriu. Dar keltuvininko darbas lyginamas su Sizifo mitu, keltuvas kyla ir nusileidžia, tai jam primena akmens ridenimą į kalną – beprasmiška ir absurdiška. Skaudus žmonių likimas aprašomas ir Balio Sruogos atsiminimų knygoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!