Žmogaus laikysena išbandymų akivaizdoje literatūroje

Žmogaus laikysena išbandymų akivaizdoje literatūroje

Žmogaus laikysena išbandymų akivaizdoje – tai žmpgaus emocinė būklė bei aplinkos suvokimas sunkių situacijų, sudėtingų sprendimų ar vidinio sumišimo metu. Žmogaus laikysena priklauso nuo paties žmogaus siekiamojo gyvenimo tikslo ar gyvenimo prasmės sampratos. Būtent apie tai rašo Renesanso ir Baroko epochų rašytojai Jonas Radvanas ,,Radviliadoje“ ir Mikalojus Kazimieras Sarbievijus odėse Janui Libinijui.

Jono Radvano kūrinyje ,,Radviliada“ pagrindinis veikėjas, kunigaikštis Radvila Rudasis, išbandymų akivaizdoje ne tik nepalūžta, bet ir įkvepia kitus tautos piliečius išlikti stipriais. Panegirikos žanro poema yra dedikuota Radvilo Rudojo garbei bei didiems darbams. Tuo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo puldinėjama kaimyninių šalių, ypač maskvėnų. Lietuva dar niekada nebuvo tokia didelė – tai buvo ne tik didis kunigaikščių, bet ir paprastų piliečių pasididžiavimas, kuris skatino patriotizmą bei meilę savo Tėvynei. Radvilui Rudajam, kaip karvedžiui, teko susidurti su išbandymais: karų nesėkmėmis, šalies gerovei kylančia grėsme bei piliečių baime. Jis buvo puikus oratorius, politikas, diplomatiškai kalbėdamas piliečiams, juos įkvėpė toliau kariauti, nepasiduoti, ginti silpnesnius piliečius bei visų svarbiausia – Tėvynės vardą. Pagrindinis valdovo tikslas – bet kokia kaina apginti LDK ir piliečius. Puikiai supratęs, jog visa atsakomybė yra jo rankose, Radvila Rudasis išbandymų akivaizdoje pasitelkia savo gebėjimus diplomatiškai motyvuoti piliečius nepasiduoti ir kovoti iki galo. Taigi, valdovas puikiai atsilaikė išbandymų akivaizdoje. Tai tarsi įkvėpė patį jį stengtis dar labiau dėl savo mylimos Tėvynės – Lietuvos.

Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus odėse aptariama žmogaus laikysena gyvenimo siunčiamų išbandymų akivaizdoje. Teatras – tai pagrindinis Baroko epochos simbolis. Teatro režisierius yra Dievas – jis paskiria vaidmenis, juos kritikuoja. Viskas vyksta Dievo ir lemties valia. Žmonės – tai aktoriai. Jie turi suvaidinti gautą vaidmenį kuo geriau, jog įtiktų Dievybei, bei tuo pačiu metu neišeiti iš dorybės kelio, rūpintis savo sielos ramybe, nepasiduoti materialinėms vertybėms. Pagal Baroko požiūrį į žmogų, žmogus – tai nepasitikinti savimi, sumišusi asmenybė, ieškanti gyvenimo prasmės bei vietos. Ne visi žmonės atsilaiko jiems siunčiamų išbandymų akivaizdoje prieš materialias, laikinas vertybes, tokias kaip šlovę, garbę, vietoje amžinų vertybių: dorybės, sielos gerovės, vienatvės. Minia – tai avių, kitaip sakant žmonių, banda, kurioje avys net negalvoja, į kurią gyvenimo pusę eina. Odėje Janui Libinijui lyrinis subjektas teisina savo vienatvę teigdamas, jog tai daro dėl sielos gerovės: garsią šlovę ir garbę kiti pavydo strėlėmis apšaudo, materialinės vertybės yra laikinos, lengvai atimamos, o dvasinės vertybės – amžinos, nes jos visada bus žmogaus sieloje ir niekas negalės jų atimti. Lyrinis subjektas susidūrė su gyvenimo išbandymais: jam buvo siūlomi dideli rūmai vietoje mažos trobelės, garsi šlovė, garbė – gyvenimas, kuriame jam netrūktų nieko. Tačiau jis suprato, jog tai į niekur gera nenuves – kiekvienas jo žingsnis yra stebimas ir vertinamas. Tokiu būdu lyrinis subjektas galėjo užsitraukti Dievo rūstybę, kaip žmogus būtų žlugęs ir pavirtęs į smulkią dalelę minioje. Taigi, lyrinis subjektas išbandymų akivaizdoje nepasidavė blogai, iš kelio vedančiai įtakai, o išliko stiprus ir toliau rūpinosi bei siekė tobulinti dvasines vertybes: dorybę, sielos gerovę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!