Absurdo žmogaus pasaulėjautos skirtumai literatūroje

Absurdo žmogaus pasaulėjautos skirtumai literatūroje

Absurdas – tai beprasmybė, su kuria visais laikais žmogui teko susidurti. Egzistencializmo samprata būdinga antikos filosofams bei rašytojams, o plačiau ją imta nagrinėti XX a. Viduryje, todėl ši tema ypač svarbi literatūrai. Egzistencializmo laikotarpio rašytojai, tokie kaip Francas Kafka bei Alberas Kamiu kiek plačiau pažvelgia į žmogaus paskirtį pasaulyje, aptaria jo būties svarbą bei aprašo absurdo žmogaus pasaulėjautos skirtumus, kurie kiek detaliau nagrinėjami jų kūryboje.

Kai kurie absurdo žmonės pasaulį mato kaip jokios reikšmės neturintį objektą. Puikus tokio žmogaus pavyzdys – pagrindinis austrų prozininko Franco Kafkos novelės „Metamorfozė“ veikėjas Gregoras. Šis personažas – puikus Franco Kafkos kūrybos atspindys. Autorius savo veikaluose dažnai rašė apie būties paradoksalumą, žmogaus gyvenimą, požiūrį į jį ir teigė, jog jis neturi jokios prasmės. Egzistencialistas manė, kad žmogus yra bejėgis ir savo likimo pakeisti negali, kad ir kaip stengtųsi. Kai kurios novelės siejamos su Kafkos asmeniniais išgyvenimais. Įtakos jo kūrybai turėjo Prahos nacionaliniai prieštaravimai, kurie jaunystėje Kafką vertė jaustis izoliuotam. Novelėje „Metamorfozė“ aprašoma pagrindinio veikėjo Gregoro Zamzos vabališka būtis ir jo požiūris į pasaulį bei parodoma, kad su absurdo situacija susitaikiusiam žmogui, jo egzistavimas neįgauna prasmės, kuri svarbi norint gyventi visavertį gyvenimą. Ne dažnai apie būtį bei vidinį savo pasaulį mąstantis veikėjas, net ir pabudęs vabalo kūne, nesusimąsto, kodėl taip įvyko. Vienaip pažiūrėjus, prisitaikymas prie tokios situacijos atrodo paprasčiausias būdas išlikti, bet, deja, Gregoro Zamzos istorija nesibaigia puikiai. Nors kurį laiką herojumi rūpinasi šeima, bet vėliau jie pradeda nebesistengti, nes vabalu virtęs sūnus, negalintis toliau išlaikyti savo šeimos, tampa jiems nebereikalingas, todėl artimieji ima juo gėdytis. Galiausiai iš pasišlykštėjimo tėvo mestas obuolys pradeda pūti Gregoro kūne. Šis tėvo poelgis, bei šeimos abejingumas prisideda prie veikėjo fizinės būklės ir šis galiausiai miršta. Veikėjui mirus, šeima jo net nesigaili. Toks šeimos santykis su Gregoru – įrodymas, kad absurdiškame pasaulyje norintis išgyventi žmogus turi suprasti, kad pats yra savo gyvenimo kalvis. Leidžiamas būti išnaudojamas ir per daug pasiaukojantis žmogus, nei sau, nei pasauliui neatneša gėrio, tik dar labiau apsunkina savo egzistavimą. Perskaičius kūrinį, iš dalies tampa aišku, jog Gregoro virtimas vabalu – tai bausmė už jo nuolankumą, savo vidinės būsenos neanalizavimą, monotonišką gyvenimo būdą ir nenorėjimą nieko jame keisti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!