Literatūros epochų bruožai

Mitologinis laikas. Amžinas judėjimas ratu, amžinas grįžimas ir kartojimasis .
Atstovai: Homeras, Hesiodas, Sofoklis, Vergilijus, Ovidijus, Horacijus, Ezopas.
Išorinis konfliktas, kurio pagrindas – skirtingos moralinės nuostatos ir idėjos. Konfliktas sprendžiamas Dievo ir dieviškumo naudai. Dvasinio tobulėjimo idėja.
Santykis su laiku
Mistinis laikas, duotas Dievo, todėl amžinas. Dievas sukūrė pasaulį ir laiką iš nieko. Laikas – tai linija, turinti pradžią ir pabaigą.
Žmogaus ir sudievintos aplinkos sąveika. Ne materiali realybė, o idealybė . Žmogaus likimą lemia Dievo valia. Pasaulį ne keisti, tobulinti, o jį vertinti, pažinti. Individas – luomo atstovas, jo veikla griežtai reglamentuojama. Idealizuoti herojai. Tarnavimas ir ištikimybė tėvynei, karaliui, religijai. Dievo baimė, asketizmas (kūniškojo gyvenimo niekinimas. Riterinė literatūra. Didžiausia vertybė – garbė, tarnyba siuzerenui ir ištikimybė. Garbingas žodžio laikymasis, drąsa, riteriškumas. Pagarba moteriai kaip asmenybei.
Atstovai: Kretjenas de Trua, Tomas Akvinietis, Dantė, F. Vijonas.
Renesansas
(Italijoje XIV – XVI a., kitur XVI a.)
Santykis su aplinka
Gyvenimą tvarko ne dievai, o pats žmogus, jo prigimtis. Jo charakteris nepriklauso nuo aplinkos.
Kiti estetikos principai
Menas imituoja tikrovę; siekdamas perteikti jos grožį, menininkas pirmiausia turi orientuotis ne į pavienius tikrovės reiškinius, o į jos tvarką, harmoniją, atrinkdamas tai, kas ją išreiškia. Atsisakoma tiesioginės bei metafizinės būties suvokimo. Žmogus pasaulio centre.
Žmogus – neatskiriama gamtos dalis. Jis nepraradęs natūralumo. Meilė įgyja žemiškos pilnatvės, aistros, kūno grožio. Papročių ir elgesio laisvumas. Charakterių prieštaringumas, individualumas, dinamiškumas. Nėra aiškios ribos tarp komiškumo ir tragiškumo. Filosofiniai ir psichologiniai elementai.
Atstovai: F. Petrarka, F. Rablė, V. Šekspyras, M. de Servantesas.
Lietuvoje: M. Husovianas, M. Mažvydas, M. Daukša.
Barokas
(XVI a. pab. – XVIII a. vid.)
Dramatizmas
Vidinis konfliktas, kurio esmė – egoistinė žmogaus prigimtis ir Dievo valia, hedonizmas ir asketizmas. Konfliktas susijęs su jausmais, aistromis, kurias sunku suvaldyti.
Santykis su aplinka
Prieštaringas santykis: gyvenimas – iliuzija, sapnas ir kartu tiesa, džiaugsmas. Žmogaus gyvenimas nulemtas Aukščiausiojo valios – jo nenuspėjamos Malonės.
Kiti estetikos principai
Sugrįžta krikščioniški idealai. Nuostatos, eliminuojančios antiką. Antgamtiniai siužetai šalia tikrovės vaizdų.
Suvokiamas būties laikinumas ir tuštumas. Mokomasi džiaugtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!