Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai – literatūros pamoka 11 klasėje

Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka) DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. Asmenybė ir kūrybos bruožai. Tikslai: • mokytis atsirinkti svarbią informaciją ir ją pasižymėti; • lavintis teorinių žinių taikymą atliekant teksto suvokimo užduotis. Pamokos tipas ir forma. Pamoka – paskaita (Įtraukianti paskaita.). Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis. Literatūra: 1. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997. 2. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001. 3. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001. 4. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001; PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką baigė analizuoti Jono Biliūno kūrinį „Liūdna pasaka“, trumpai apibendrino visą pamokų ciklą. Ši pamoka įvadinė apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus. Kitą pamoką bus pradėta analizuoti apysaka „Sename dvare“. Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Paskaita (43 min) Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo autorių, pakabina fotografijas, užrašo citatą, kuri geriausiai atspindi Šatrijos Raganos asmenybę: „No, ir daug man reikia, kad aš kam savo dūšią atidaryčiau!… Mat turbūt dėl to, kad nepripratus esu savo visais mįsliais su kitu dalintis...“ ASMENYBĖ Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Kilusi iš Žemaitijos bajorų, gimusi Medingėnuose, sename giminės name su prosenių portretais ant sienų, su senoviškomis tradicijomis. Augo Užvenčio dvare, svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų erdvėje. Augo ne viena, turėjo seserį, du brolius, tačiau jie anksti mirė.Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Žemaite.Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į Šveicariją, o grįžus vadovavo knygynui Vilniuje. Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis. (Gal kas žino Marijos Pečkauskaitės slapyvardžio „Šatrijos ragana“ pasirinkimo istoriją?) Augdama dvaro aplinkoje, mergaitė mėgo viena vaikštinėti seno sodo alėjose ir mąstyti. Su ją supusiomis apylinkėmis susiejo ir savo slapyvardį ( susiejo su Šatrijos kalnu, su senaisiais jo padavimais, taip pat ir apie raganas). Marija mėgo muziką, pati net skambino fortepijonu. Apskritai Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“ (Kas gali pasakyti, su kokiu kūrinėliu?) su „Margais paveikslėliais“. Jos šeimoje visi kalbėjo lenkų kalba. Tačiau padedama Povilo Višinskio (susirašinėdama laiškais, bendraudama) mokėsi lietuvių kalbos. Laiškai Višinskiui yra ir Marijos mokymosi rašyti lietuviškai būdas. Beje, mėgo rašyti laiškus ir išgalvotiems asmenims. Pirmasis žinomas Šatrijos Raganos laiškas – Povilui Višinskiui, parašytas (1895 m.) daugiau kaip prieš 100 metų : „misliju sau: pašnekėsiu su tavim, gal įkvėpimas ateis“. Laiškuose pasirodo pagrindiniai Marijos gyvenimo veikėjai: atvirieji ir slaptieji. Iš atvirųjų svarbiausi – pats Povilas Višinskis, sesuo Sofija. Slaptiesiems priklauso abu broliai Bukantai: kunigas Kazimieras ir muzikantas Domininkas. Laiškuose nuolat šmėkščioja ir Žemaitės siluetas, su kuria susitikdavo žmonių suėjimuose. Skirtingiems asmenims rašytų laiškų ir turinys kitoks. Bene šilčiausi laiškai skirti Višinskiui. Juose atsiskleidžia gyvenimo prasmės ieškojimo, ankstyvosios kūrybos vingiai, taip pat stiprus realaus gyvenimo pojūtis, skaudi socialinė problematika, besiskleidę pirmieji meilės daigai, tačiau intymieji, slaptieji sielos išgyvenimai beveik neatsispindi: „Bet ant manęs iš užvis didesnį padarei tu įspūdį ir pavertei į kitą pusę daug daug… Kitas nieks negalės jau tiek „miec znaczenia“ (turėti reikšmės) mano gyvenime kaip „tu“ (1896.IV.1 ir2) ; / „įspėjai: kad negaliu dieną, užtat naktį juokiuos ir dainuoju… kožną naktį mat tave sapnuoju…“ arba „Na, reikia pagaliau ryžtis. Ponas Povilai, prašom tik nesistebėti, kad kalbu šitai p. Povilai, nes kam gi galiu kitam? Na ką gi man dabar daryti?! Nerašau nei savo jausmų, nei minčių, kam tai?! Užteks galbūt p. Povilui to, ką matė ir girdėjo, kad suprastų nors tai, kad kiekvieną rytą dejuoju, kad nubudau… Gana, gana. O dabar, p. Povilai, brangusis, kaip tik turės laisvą valandėlę, prašom parašyti ką nors apie tai ir patarti.“ Šatrijos Raganai įtakos turėjo ir Vaižgantas.  Ji, kaip jau buvo minėta, dirbo mokytoja. Mokė namuose ir mokyklose, daug dirbo visuomenės labui. Mokydama siekė įgyvendinti savo idealus: tikėjo, kad žmogus gali tobulėti, kad jį reikia ugdyti gražiais pavyzdžiais. Svarbiausias dalykas – kad ji gyveno taip, kaip mokė kitus. Žymisi svarbiausius dalykus. KŪRYBA. KŪRYBOS BRUOŽAI Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“, kur ryškėjo būdinga rašytojos asmenybės nuostata: įsipareigojimas liaudžiai,  Šatrijos Ragana dar parašo apysakas (Kokias?) „Viktutė“ (1903), „Vincas Stonis“ (1906), „Sename dvare“ (1922), apsakymus (Kokius?) „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija“, „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija“ (1924), „Sulaukė“ (1906), „Mėlynoji mergelė“ (1925). Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas. Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas.Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.STILIUS. Stilius įvairus, šakotas: pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduojamasis realistinis. Čia kartais pasirodo ironija, sarkazmas. PASAKOJIMO BŪDAI. Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis. Rašytoja sukūrė augančios moters paveikslą – nuo savitai pasaulį matančios mažos mergaitės (Irutės, Irkos, Irusės), iki į savarankišką gyvenimą žengiančios ir jo prasmės ieškančios mergaitės (Viktutės), iki savo žydėjimą pasiekusios moters (mamatė Marija), ir iki senų moterų. Vyriškumo  mokykla atskleista apysakoje „Vincas Stonis“. II. Namų darbų skyrimas (2 min.) Išdalina lapus su teksto suvokimo užduotimi: Bitė Vilimaitė „Per želvių girelę“. Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka) Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą; Pamokos tipas ir forma. Įvadinė grožinio kūrinio analizės pamoka (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas darbas. Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašomas autorius, gyvenimo ir mirimo datos, kūrinio pavadinimas. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tutlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI – XII klasei. I knyga. K., 2003. 2. Ragana Š. Sename dvare. – V., 1969. Literatūra: 3. Aktyvaus mokymo metodai.-V., 1998. 4. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997. 5. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001. 6. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001. 7. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000. PAMOKOS SITUACIJA Praeita pamoka buvo įvadinė pamoka apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus. Ši pamoka – įvadinė kūrinio analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, pradėta gilintis į simbolių prasmes, veikėjų portretus, keliamas idėjas. Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimo gilinimui. Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka) DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997. 3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001. 4. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000. 5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką buvo įvadinė pamoka analizuojant Šatrijos Raganos kūrinį „Sename dvare“. Šią pamoką bus gilinamas suvokimas tęsiant pradėtą analizę. Po šios pamokos bus apibendrinimo pamoka. Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka) DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo. Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997. 3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001. 4. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001. 5. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000. 6. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką buvo analizuojama Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, gilinamas suvokimas. Ši pamoka bus taip pat kūrinio analizės, bet kartu ir apibendrinimo. Po šios pamokos mokiniais rašys interpretaciją. Priedas Nr. 1 1. Pagal ką kuriama apysakos kompozicija? (1taškas) 2. Pabaikite mintį (2 taškai): a) apysakoje taisyklinga bendrine kalbà kalba ________________, nes______________________ . b) žemaičiuoja ____________________________________. 3. Kodėl dėl bičių susiginčiję kaimo žmonės santykius eina aiškintis į dvarą? (1 taškas) 4. Kodėl mamatė auklėdama vaikus nemoralizuoja? (2 taškai) 5. Kodėl teka panelė Paulina? (4 taškai ) 5.1. Paaiškinkite, kodėl panelės Paulinos vestuvių svečiai niekina lietuvius? 5.2.Kas aktyviausiai gina lietuvybę? 6. Paaiškinkite mamatės žodžius: „Ir žavi mane mirtis…“. (2 taškai) 7. „Ir ateina didžioji Sėjėja mistiškomis armingomis akimis, blankiu veidu ir slaptinga šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas lūpų ir, savo baltomis, permatomomis, ilgapirštėmis rankomis tyliai paėmus mūsų ranką, veda už stebuklingos uždangos, kur sėdi paslaptis. Kaip kartais ima noras greičiau pasiekti paslaptį!“ (2 taškai) Kas ta „didžioji Sėjėja“? Kodėl mamatei norisi „pasiekti“ paslaptį? 8. Įvardinkite tris epizodus, kur apysakoje sutinkama ironija. Kas ironizuojama ir kodėl? (6 taškai) a) b) c) 9. Kodėl bajorai nepritaria mamatės pasiūlymui šviesti liaudį (t.y. valstiečius)? (3 taškai) 10. Kokios spalvos dominuoja apysakoje? Kokia jų reikšmė? (2 taškai) (25 taškai)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!