Kaip vaizduojamas žmogus skirtingų epochų literatūroje

Lietuvių kalbos ir literatūros viešosios kalbos įskaita

Kaip skirtingų epochų literatūroje vaizduojamas žmogus?

Žmogaus vaizdas visada keičiasi priklausant nuo laikotarpio dėl to, kad žmogus prisitaiko prie tos epochos, jos savybių, ir tos savybės paskui išryškėja jo paveiksle. Žmogus filosofiškai yra egzistencijos subjektas, turintis sąmonę, siekiantis prasmės, pažinimo ir saviraiškos savo gyvenime. Skirtingi epochų autoriai vaizdavo žmogų skirtingai savo kūriniuose. Šiandien chronologiška tvarka pristatysiu, kaip trijų epochų autoriai: Viljamas Šekspyras (Renesansas), Kristijonas Donelaitis (Apšvieta) ir Vincas Mykolaitis-Putinas (Modernizmas), vaizdavo žmogų savo kūriniuose.

Renesanso epochos žmogus buvo pasižymėjęs dideliu susidomėjimu žmogiškąja prigimtimi, mokslu, meno kūrybiškumu ir siekiu pažinti pasaulį. Renesanso epochos žmogus ne tik buvo susidomėjęs mokslu, naujais atradimais, menu, bet ir laikė save visatos centru. Tai yra vadinama humanizmu. Tai galime pamatyti pažvelgę į žymiausius tų laikų žmones. Leonardas Da Vinčis – įžymus tų laikų tapytojas ir išradėjas, Mikelandželas – skulptorius ir menininkas ir Galilėjas Galilėjus – astronomas ir fizikas. Galiausiai, vienas iš įžymiausių visų laikų rašytojų - Viljamas Šekspyras. Jis suprato žmones: kaip jie mąsto ir jaučiasi ir kaip dažnai gyvenime jie neatitinka savo socialinių, ideologinių ir religinių lūkesčių. Savo kūrinyje „Hamletas“ tai yra labai aiškiai matoma. Visi veikėjai turi skirtingus bruožus ir charakterius, bet juos sieja vienas dalykas: visi veikėjai yra įtraukti į didelius konfliktus ir tragedijas. Pagrindinis veikėjas Hamletas yra vaizduojamas kaip psichologiškai sudėtingas personažas. „Būti ar nebūti”, - tai yra visiems žinoma frazė, kuri atskleidžia Hamleto pamąstymus. Pati frazė buvo pasakyta, kai Hamletas norėjo nusižudyti ir nežinojo, ar keliaus į rojų, ar į pragarą. Hamletas irgi buvo labai filosofiškas. Jis svarstė įvarius moralinius ir etinius gyvenimo klausimus. Vienas pavyzdys būtų atkeršymas už tėvo mirtį. Pradžioje jis prisiekė savo tėvui, kad atkeršys parodydamas visiem, koks blogas jo brolis Klaudijus yra. Tačiau vėliau susimąsto, ar kerštas ir žudymas yra morališkai teisinga ir ar tai panaikintų blogį. Nors ir būdamas visada susimąstęs, jis, kaip ir to laikotarpio Renesanso žmogus, buvo susidomėjęs menu ir mokslu. Jis yra apibūdinamas kaip protingas ir išsilavinęs žmogus. Hamleto išsilavinimą mums parodo jo ilgi ir sudėtingi dialogai ir monologai. Jo pomėgis menui yra atskleistas teatro scenoje, kai bandė visiems parodyti, kad Klaudijus nužudė jo tėvą. Lygindami Hamletą su dabartiniu žmogumi, galime pamatyti, kad turime daugiau bendro su juo negu numanome, pavyzdžiui, pomėgis mokslui ir menui, arba konfliktai su savimi ir pasauliu. Hamleto, kaip žmogaus, paveikslas yra vaizduojamas labai protingas ir išmintingas, bet ir emociškai sudėtingas, siekiama atsakyti į svarbiausius gyvenimo klausimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!