Renesanso ir Apšvietos epochų bruožai klasikiniuose kūriniuose: V. Šekspyro „Hamletas“ ir J. W. Goethe „Faustas“

Asmenybė – tai individas, kurio formavimąsi lemia visuomenės egzistavimo istorinės sąlygos bei visuomenės iškelti ir sukurti standartai. Tad žmogaus siekis pritapti ir tapti visuomenės dalimi skatina individo samprotavimo, manierų bei požiūrio tapatinimąsi su kitais. Tai atskleidžia asmens santykį su gyvenamąja epocha. Kiekviena iš epochų turi pagrindines vertybes, kurios atspindi tuometines aktualijas, norą pažinti pasaulį, siekį suprasti jausmus ir kitus dalykus. Todėl galima teigti, jog žmogaus asmenybei ir jos formavimuisi įtaką daro epocha. Vienoms epochoms būdingas teisingumas ir vadovavimasis protu, žmogaus intelektinių galių iškėlimas, kitoms – vidinis žmogaus pasaulis ir jausmai. Dėl epochų ir skirtingų vertybių atsiranda ir kūriniai, vaizduojantys skirtingas asmenybes. Darbe bus aptarta, kaip Johann Wolfgang Goethes „Faustas“ ir Viljamo Šekspyro „Hamletas“ kūriniuose perteikiamas individas, kurio charakteriui būdingi laikmečio epochoms priskiriami bruožai.
Tikslas. Išsiaiškinti, kokie Renesanso ir Apšvietos bruožai atskleidžiami per pagrindinių veikėjų charakterius pasaulinės klasikos kūriniuose: V. Šekspyro „Hamletas“ ir J.W. Goethe „Faustas“.
Uždaviniai: 1. apibūdinti Renesanso ir Apšvietos epochų bruožus; 2. pateikti trumpas V. Šekspyro ir J.W. Goethes biografijas; 3. išanalizuoti pasirinktus kūrinius šiais aspektais: pagrindinių veikėjų santykis su aplinka, jausmų ir proto reikšmė, meilės santykiai; 4. apibendrinti išanalizuotus kūrinius ir pateikti išvadą.
Renesansas – Europos kultūros istorijos epocha, tarp Viduramžių ir Baroko. Žodžio reikšmė – atgimimas. Vienas iš svarbiausių epochos bruožų – dėmesys klasikiniam (Antikos) mokslui, menui bei vertybėms. Renesanso sąvoka reiškia pažangą, tikėjimą žmonijos kultūros raida. To meto mąstytojams rūpėjo pilietinės visuomenės gyvenimas ir politika, žmogaus prigimties paslaptys, pasaulio sandara ir gamtos dėsniai. Renesanso epocha nesukūrė vienos dominuojančios pasaulėžiūros sistemos, bet pasižymėjo iki tol neregėtu minties ir kultūros formų išsilavinimu, filosofinių tendencijų įvairove ir žmogaus minties bei jo kūrybinių galių išaukštinimu. Pamažu dėmesio centre atsirado žmogaus prigimtis ir jo galimybės, individas buvo išaukštinimas, pradėta teigti jo žemiško gyvenimo vertė.
Renesanso žmogaus siekis - pažinti pasaulį ir save. Žmogus - savo prigimties šeimininkas, savo gyvenimo kūrėjas. Taip renesanso laikotarpiu įsivyrauja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!