Saiko principas Baroko ir Apšvietos epochų literatūros kūriniuose rašinys

Teksto kūrimo užduotis. Parašykite 450 - 500 žodžių literatūrinį rašinį „Saiko principas Baroko ir Apšvietos epochų literatūros kūriniuose“.  Saiko principas Baroko ir Apšvietos epochų literatūros kūriniuose Saiko principas – tai amžinoji tema, kuria vadovavosi stoikų filosofija ir plėtojo daugelis rašytojų. (labai kartojosi man čia su praeitu sakiniu) Apie saiką rašė ir vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų Motiejus Kazimieras Sarbievijus bei pirmojo lietuviško grožinio literatūrinio kūrinio autorius, gyvenęs apšvietos epochoje, Kristijonas Donelaitis. Poetai, savo kūriniuose, parodė ne tik saiko svarbą, bet ir skirtingus būdus, kaip jo laikytis. Motiejus Kazimieras Sarbievijus, gyvenęs XVII amžiuje, savo odėse aiškina saiko principo svarbą bei būdus, kaip jo neprarasti. Šio autoriaus gyvenimo laikotarpiu buvo ypatingai svarbi stoiška laikysena bei dorumas. Baroko epochoje stoizmas buvo siejamas su tvirtumu, ištverme, saikingumu, kuklumu. M. K. Sarbievijus odėje „Pauliui Kozlovijui“ moko Paulių, jog po kiekvieno darbo yra būtinas poilsis, nes be jo, net ir patys lengviausi darbai taptų neįveikiamais: „Duok Paladės darbams, Pauliau, atokvėpį.“. Taip pat saikingumą atrandame ir M. K. Sarbievijaus odėje „Publijui Manacijui“. Autorius naudodamas paralelę tarp žmogaus ir gamtos, (nežinau ar reikia kablelio, bet aš skaitydama pauzę darau) bando įtikinti Publijų, jog skausmo negalima laikyti viduje, nes jis, kaip ugnis, stipriausius medžius gali nugriauti(čia va gal klaida, nes tu atpasakoji citatą ir paskui ją parašai. Aš tokią pat klaidą dariau ir mokytoja šandien pasakė, taisydama mano darbą): „Medžius galingus, kirvio nebijančius,/ Ugnis nuverčia, graužianti juos slapta,/ Ir griūvančių galiūnų svoris/ Laužo medžius mažesnius aplinkui“. Saiko principą Sarbievijaus kūriniuose galima atrasti ir aprašomoje urbanistinėje Vilniaus erdvėje. Vilniaus vaizdai tampa kiekvieno žmogaus siekiamybe, nes yra kuriama jauki, rami bei labai harmoninga atmosfera, pasitelkiant žydinčias gėles, saulės spindulių nušviestas gatveles, žalumą, net sakralinę Vilniaus erdvę – Lukiškių kalną. Autorius saiko principus Publijui Manacijui aiškina pasitelkęs draugystės temą: „Mažėja skausmas, jei išsakai kitiems,/Išnyksta, jeigu išdalini draugams,/Širdžių daugybėj pabuvojęs“. Taigi, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, nagrinėdamas stoikų filosofiją, daug dėmesio skiria saiko principui. Juo bando įtikinti skaitytojus dėl saikingumo svarbos žmogaus gyvenime ir jo būtinybės norint išlikti savimi. Autoriaus nuomone, saikas – priežastis, dėl kurios galime gerai nudirbti darbus, atrasti ramybę, kuklumą bei tvirtumą. Skirtingai negu Sarbievijus, (vėl nesu tikra ar reikia) saiko principą nagrinėjo Kristijonas Donelaitis, gyvenęs XVIII amžiuje. Didelę įtaką Kristijono Donelaičio kūrybai turėjo pietizmo sąjūdis, kuris paskatino autorių rašyti saiko principo bei pamaldumo, dorumo temomis. Autorius, kaip ir Sarbievijus, domėjosi stoikų filosofija, kuri ypač pabrėžė saikingumą. Kristijono Donelaičio nuomonė apie saikingumą atskleidžiama Pričkaus monologe. Poemos „Metai“ „Vasaros darbų“ dalyje, panaudojant hiperboles, Pričkus bando nuraminti verkiančius būrus ir parodo, jog negalima gyventi su skausmu, nes tokiu atveju nesugebėsi atlikti savo pagrindinių priedermių: „Kas jau bus iš jūs, kad vis raudodami kauksit;/O paskui akli bei proto viso netekę/Nei vaikus augint, nei darbus dirbt negalėsit.” Taip pat Pričkus, kuris yra kaimo seniūnas, „Vasaros darbų“ dalyje pamini ir priemones, kuriomis galima nugalėti nesaikingumą: „Todėl iš bėdos nusipirkęs didelę pūčką/Irgi paprovijęs ją po galvų pasidėjau./Štai! po tam mane jau daugiaus negandino deivės,/Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot pasilioviau.“ Taip pat, saiko principus kūrinyje „Metai“ diktuoja žmogaus ir gamtos vaizdavimas paralele bei gamtoje įsivyravusi harmonija. Šį saikingumą ir harmoniją pamatome „Pavasario linksmybių“ dalyje, kurioje yra aprašomas lakštingalos epizodas: „Tu, paukšteli miels! Ne poniškai prisivalgai./Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka,/Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!