Koks žmogaus santykis su tautine tapatybe vaizduojamas įvairių epochų lietuvių literatūroje?

Koks žmogaus santykis su tautine tapatybe vaizduojamas įvairių epochų lietuvių literatūroje?

Visų pirma, lietuvių literatūroje išryškėja prieštaringas žmogaus santykis su tautine tapatybe. Romantizmo epochos lietuvių rašytojas Maironis oratoriniame eilėraštyje „Nebeužtvenksi upės” aukština didingą šalies praeitį, lietuvių kovas bei pasiaukojimą dėl tėvynės gerovės (tai buvo būdinga Romantizmo epochos laikotarpiu). Autorius pabrėžia tautinės tapatybės sąvoką, motyvuodamas lietuvius: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! / Stokim į darbą kaip milžinai!” Retoriniais sušukimais poetas skatina tautą sukilti prieš svetimtaučius ir nebijoti pasipriešinti. Taip pat vartodamas personifikacijas Maironis „atgaivina” gimtinę: „Amžiais pavergta kelias tėvynė;” Poetas akcentuoja, jog mūsų tėvynė, iškentėjusi daug karų, marų, okupacijų, gali prisikelti ir vėl stoti į kovą su tautiečių pagalba. Jis skatina lietuvius ginti savo šalį, kas senovėje buvo būdinga stipriai, vieningai tautai. Žmonės neturėjo nei menkiausio noro tapti kitataučiais ar atsisakyti gimto krašto. Kitokį tautinės tapatybės supratimą galime įžvelgti naujausių laikų prozininko, dramaturgo M. Ivaškevičiaus pjesėje ,,Išvarymas". Pjesės personažą Beną jaudina tautinės tapatybės tema, kuri tarsi panardina jį paradoksų bei irironijos migloje. Protagonistas siekia pakeisti savo tautybę modifikuodamas kalbėseną, manieras ir skaitydamas kitataučių literatūrą. Šis veikėjo elgesys rodo laikui bėgant vykstantį pokytį žmogaus ir jo tėvynės santykyje. Autorius ironiškai teigia, jog žmonija vis labiau stengiasi atsisakyti savo tikrojo identiteto. Būtent ironija dramaturgui ir leidžia kalbėti apie šiandienos aktualiją – tautinės tapatybės krizę, moderniai. Šis kalbėsenos būdas yra priešingas Maironio kūrybai, kuri griežtai liepia tautai išlikti ištikimiems ir vertinti tai kas įgimta. Taigi, galima teigti, kad skirtingų epochų autorių kūryboje išryškėja skirtinga tautinės tapatybės santykis. Maironio kūryba skatino išsaugoti tautinę tapatybę per kalbą, papročius ir žemę. Tuo tarpu M. Ivaškevičius ironizuoja, žvelgia į problemą jaunuolio, kuris praranda tą vidinį turtą - tautinės tapatybės sampratą, akimis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!