Ligonio parengimas anestezijai

Ligonio paruošimas anestezijai. Anamnezė 1) Buvusios anestezijos, jų eiga, komplikacijos, ponarkozinio periodo ypatumai: pykinimas, vėmimas, sunkus pabudimas, pooperacinė gelta, popunkcinis galvos skausmas. 2) Esamos ir buvusios ligos a) Širdies ir kraujagyslių ligos ▪ Stenokardija: ar ji buvo, kas ją skatina, trukmė, priepuolį nutraukiantys vaistai; ▪ Persirgti miokardo infarktai, liekamieji reiškiniai po to. Planines operacija saugiausia atlikti pprėjus 6 mėn po persirgto MI. ▪ Fizino krūvio tolerancija. Vertinama pagal NYHA klasifikaciją. I klasė – normalus fizinis krūvis nesukelia nuovargio, oro trūkumo ar širdies plakimo. II klasė – ramybės metu savijauta gera; tik sunkus fizinis krūvis sukelia nuovargį, oro trūkumą, širdies plakimą ar skausmą krūtinėje. III klasė – vidutinis fizinis krūvis sukelia nuovargį, oro trūkumą, širdies plakimą ar skausmą krūtinėje. IV klasė – bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonų pojūtį krūtinėje; pasireiškia dusuliu, tachikardija, stenokardija; požymiai išlieka ir ramybėje. ▪ Negydoma arba netinkamai gydoma arterinė hipertenzija (diastolinis AKS nuolat yra >110mmHg) didina anestezijos riziką, nes galimi AKS svyravimai, aritmijos, insultas, miokardo išemija. AKS iki operacijos vaistais būtina sureguliuoti iki 160-170/95mmHg ribų. ▪ Ligoniai, nuolat vartojantys antikoaguliantus. Prieš operacijąilgo veikimo antikoaguliantai nutraukiami, apliekamas tik heparinas. b) Kvėpavimo sistemos ligos ▪ Kosulys ir skrepliavimas ▪ Dusulys ▪ Ūminė kvėpavimo takų infekcija (sloga, prikimęs balsas, skausmas gerklėje) ▪ Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. ▪ Reakcija į fizinį krūvį. Paciento prašoma atsakyti į šiuos klausimus:  Ar gali užlipti laiptais nesustodamas ir į kurį aukštą?  Ar gali nubėgti 20-30 metrų?  Ar nueina iki parduotuvės? c) Kitos ligos ▪ Stemplės išvarža – padidėjęs regurgitacijos ir aspiracijos pavojus. ▪ Reumatas – vartoja hormonus, yra anemiški, mažai judrūs. ▪ Diabetas – padidėjus IŠL rizika, inkstų funkcijos nepakankamumas, pooperacinė infekcija. ▪ Nervų ir raumenų ligos – ribotas miorelaksantų naudojimas. ▪ Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas – būdinga anemija, elektrolitų disbalansas, prailgėjęs vaistų išskyrimas. ▪ Gelta – galimi krešumo sutrikimai, prailgėjęs medikamentų išskyrimas. ▪ Epilepsija – anestetikai (metoheksitalis, enfluranas) gali skatinti traukulius. 3) Šeimyninė anamnezė. Paveldimos ligos (hemofilija, porfirija, miastenija, miotonija); neaiškios priežasties mirtis operacijos metu (g.b. piktybinė hipertermija). 4) Vartojami vaistai – gali saveikauti su anestetikais. Vaistų grupė Poveikis ACE inhibitoriai Vazodiliatacija – sustiprina hipotenziją. Antibiotikai (aminoglikozidai, polimiksinas) Pailgėja miorelaksantų veikimo trukmė Antikoaguliantai (varfarinas, heparinas) Galimi kraujavimai intubacijos, centr.venų p-jų metu, iš operacinio pjūvio. Negalima regioninė anestezija -blokatoriai (atenololis, metoprololis) Neigiamas inotropinis veikimas. Kartu su inhaliac. anestetikais pagilina hipotenziją ir bradikardiją Benzodiazepinai (diazepamas) Sustiprina anestetikų CNS slopinantį poveikį ir trukmę. Ca2+ kanalų blokatoriai (diltiazemas, nifedipinas, verapamilis) Taikant inhaliacinius anestetikus galima hipotenzija ir bradikardija. Digoksinas Galimos aritmijos po depoliarizuojančių miorelaksantų. Diuretikai Vartojimas gali sukelti elektrolitų disbalansą, todėl galimos aritmijos. K+ prieš operaciją >3.5mmol/l. Litis Prailgina nedepoliarizuojančių relaksantų veikimo laiką. MAO inhibitoriai Su opiatais gali sukelti hipo – ir hipertenzijas; simpatomimetikai gali provokuoti aritmijas. Nutraukti prieš 1-2 sav. Steroidiniai hormonai Sukelia antinkščių atrofiją. Antiksčiai negali adekvačiai reaguoti į operacinį stresą, operacijos metu galimas kolapsas. Būtina skirti hormonų operacijos metu. Tricikliai antidepresantai Inhaliaciniai anestetikai gali provokuoti kvėpavimo ir ritmo sutrikimus (AD padidina simpatinį tonusą). Katecholaminai ir atropinas gali sukelti grėsmingas aritmijas. 5) Alerginė anamnezė – pacientą būtina paklausti ar alergines reakcijas sukelia antibiotikai, vietiniai anestetikai, analgetikai. 6) Socialiniai veiksniai a) Rūkymas – sumazintas oksihemoglobino ir padidintas karboksihemoglobino kiekis; galima tachikardija, hipertenzija, miokardo išemija. b) Alkoholis – kepenų funkcijos sutrikimai, sutrikusi anestetikų tolerancija, delyras pooperaciniame periode. c) Nėštumas – pirmais mėnesiais anestezija ir operacija padidina savaiminio aborto riziką. Paskutiniais mėnesiais didesnė regurgitacijos ir aspiracijos rizika. Apžiūra 1) Kvėpavimo sistema – vertinamas kvėpavimo dažnis, krūtinės ląstos deformacijos, emfizema, kvėpavimo raumenų darbas, cianozė veide ir lūpose. Auskultuojant nustatomi kvėpavimo garsai, jų pobūdis ir vieta. 2) Širdies ir kraujagyslių sistema – vertinamas pulsas, gleivinių spalva, edemos, širdies užesiai, aritmijos, AKS, periferinių venų būklė. 3) CNS – sąmonė, psichoemocinė būklė, centrinės parezės ar paralyžiai, periferinės neuropatijos. 4) Kvėpavimo takai: a) Išsižiojimas – per 3 pirštų plotį b) Dantų būklė – paradontozė, protezuoti dantys, plokštelės. c) Sukandimas d) Liežuvio dydis ir paslankumas. Intubaciją gali apsunkinti: trumpas storas kaklas, prognatija (mažas apatinis žandikaulis), protruzija (atsikišę ilgi kandžiai), kaklinių stuburo slankstelių nepaslankumas, didelis žandikaulio nepaslankumas, apatinio žandikaulio lūžis, parafaringiniai pulynai, viršutinio žandikaulio lūžiai, didelis liežuvis, didelė struma. Intubacijos eigą galima prognozuoti pagal: ▪ Mallampati klassifikaciją – ligonis sodinamas ir paprašomas išsižioti ir kiek gali iškišti liežuvį I klasė – matyti žiočių lankai, minkštasis gomurys, liežuvėlis. II klasė – matyti žiočių lankai ir minkštasis gomurys; liežuvėlį slepia liežuvio šaknis. III klasė – matyti tik žiočių lankai. Intubacija gali būti sunki. ▪ Nustatant smakro – skydinės kremzlės atstumą. Atlošus galvą, matuojamas atstumas nuo tarp apatinio žandikaulio kanpo vidurinės linijos ir skydinės kremzlės vidurinėje kaklo linijoje. Jei jis mažesnis 7 cm, gali būti sunki intubacija. Laboratoriniai tyrimai 1) Praktiškai sveikų žmonių privalomas ikioperacinis ištyrimas Amžius Lytis Tyrimas 60 metų Abu Hb, EKG, Glikemija, kreatininas Papildomas ištyrimas, priklausomai nuo kitų veiksnių: 1) Šlapalas ir elektrolitai ▪ vartojantiems digoksiną, diuretikus, steroidus ▪ sergantiems diabetu, inkstų ligomis, vemiant, viduriuojant. 2) Kepenų funkcijos tyrimas ▪ sergantiems kepenų ligomis ▪ alkoholikai ▪ meteastazės 3) Glikemija ▪ diabetikai ▪ ligoniai, turintys periferinių arterijų nepraeinamumą ▪ ilgą laiką vartojus steroidus. 4) EKG ▪ nustačius hipertenziją ▪ sergant širdies ligomis 5) Krūtinės ro: ▪ širdies ar kvėpavimo sistemos liga anamnezėje ▪ onkologinė liga ▪ prieš širdies ir plaučių operacija ▪ persirgę TBC. 6) Spirometrija ▪ atsiranda dusulys nedidelio fizinio krūvio metu ▪ sergantiems LOPL. 7) Krešumo rodikliai (SPA, INR APTT) ▪ vartojant antikoaguliantus, ▪ anamnezėje yra polinkis kraujuoti ▪ sergant kepenų ligomis ar esant geltai. ASA fizinės būklės klasifikacija 1 klasė: praktiškai sveiki žmonės. Patologinis procesas, dėl kurio ligonis operuojamas, yra vietinis ir nesukelia sisteminių sutrikimų. Pooperacinis mirtingumas – 0.1%. 2 klasė: pacientas serga lengva arba vidutine sistemine liga, kuri nesukelia jokių funkcijos ribojimų, pvz. lėtinis bronchitas, vidutinis nutukimas, vyresnis amžius. 0.2%. 3 klasė: pacientas serga sunkia sistemine liga, sukeliančia funkcijos sutrikimų (nekoreguota hipertenzija, cukrinis disbetas su kraujagyslių komplikacijomis, stenokardija, persirgtas MI, LOPL). 1.8%. 4 klasė: pacientas, sergantis sunkia sistemine liga, nuolat keliančia grėsmę gyvybei (širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas). 7.8%. 5 klasė: mirštantys ligoniai, kurie negali išgyventi 24 val. be operacijos. (plyšusi aortos aneurizma, PATE, sunki galvos trauma).9.4%. 6 klasė: nustatyta smegenų mirtis, jų organai bus imami transplantacijai. Skubios operacijos pažyminos raide E. Ikioperacinis parengimas Iki operacijos būtina koreguoti šias patologinesbūkles: 1) Skysčių pusiausvyros sutrikimai. Dažnai pasitaiko netekus kraujo ir skysčių dėl nudegimų, vėmimo, viduriavimo, žarnų nepraeinamumo, peritonito, traumos. Požymiai: sausas liežuvis, tachikardija, blogas odos turgoras, oligurija, hipotenzija, mažas CVS. Lab. tyrimuose Hct ir Hb, kuomet yra dehidratacija ir , esant kraujavimui. Koreguojama infuzoterapija, iki stabilizuojama hemodinamika. 2) Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai. Pavojiga hipokalemija (K+

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!