Geriatrinių pacientų miegas

GERIATRINIŲ PACIENTŲ MIEGAS

Fiziologiniai veiksniai, sukeliantys miego ir budrumo pakitimus senyvo amžiaus žmonėms

• Dažniausi miego pokyčiai senatvėje – sumažėjusi miego trukmė, sunkumas užmigti, pakitęs (pasislinkęs) miego laikas, ankstyvas nubudimas, trumpesnis gilaus miego laikas ir dažnesnis padidėjęs mieguistumas dieną. Didesnių senatvinių miego pokyčių pradeda atsirasti vyresniems nei 75 metų amžiaus žmonėms. Senyvi asmenys 1,5 karto dažniau nei jauni skundžiasi miego sutrikimais. Miego kokybei turi įtakos amžiaus, aplinkos pokyčiai, psichiatriniai sutrikimai ir psichologiniai veiksniai, vartojamų medikamentų šalutiniai poveikiai.
• Su amžiumi susiję miego ir budrumo pakitimai. Bėgant metams atsiranda miego trukmės pakitimų. Pagrindiniai su amžiumi susiję pokyčiai – tai paradoksinio ir lėtojo miego trukmės kaita.
• Miego trukmės individualumas (ilgas arba trumpas miegas). Nustatyta, kad žmonės turi įgimtą polinkį į ilgą arba trumpą miegą. Daugiausiai žmogus miega 7–8 val., tai priklauso nuo nervų sistemos (smegenų mediatorinių sistemų) reguliacijos ir pakitimų.
• Aplinkos poveikis. Miegant turi būti ramu, netriukšmaujama. Kokybiškam miegui ypač trukdo kito žmogaus knarkimas. Miegą trikdo ir laikrodžio tiksėjimas, vandens lašėjimas, girgždesiai už lango. Kai kas negali užmigti visiškoje tyloje, o geriau jaučiasi veikiant televizoriui, bet tai jau miego sutrikimo požymis.

Miego pakitimai ir nemiga

• Bendroji nemiga. Nesergantiems jokiomis organinėmis ar psichikos ligomis pagyvenusio amžiaus žmonėms gali būti nustatoma fiziologinių amžinių miego pakitimų, kuriuos būtina išanalizuoti, ištirti ir atskirti nuo atsiradusių miego sutrikimų, nemigos. Pavyzdžiui, sunku nustatyti, kokią įtaką asmeniui daro psichologiniai veiksniai – vienišumas dėl artimųjų ar draugų mirties, būtinumas pakeisti gyvenimo aplinką dėl negalėjimo apsitarnauti, būtinumas taikytis su kitų (aptarnaujančiųjų) nuomone ir kt.
• Nemigos priežastys gali būti pirminės (miego apnėja, neramių kojų sindromas, galūnių periodinių judesių sindromas) ir antrinės (dėl psichikos ir organinių sutrikimų).

Pirminiai miego sutrikimai

• Miego apnėja. Miego apnėjos sindromas visada sukelia daug organinių komplikacijų, tačiau svarbiausia jų – didelis mieguistumas dieną. Esant miego apnėjai, sutrinka miego vientisumas: žmogus dažnai prabunda, suyra vidinė miego struktūra. Žinomi miego apnėjos rizikos veiksniai: amžius, antsvoris, padidėjusi kaklo apimtis, paveldimi morfologiniai, anatominiai žandikaulių ir gerklų ypatumai, alkoholinių gėrimų vartojimas. Miego apnėjos sindromas pasireiškia knarkimu, kuris būna garsus, trunkantis daugelį metų; sutrikusiu kvėpavimu naktį; dideliu mieguistumu dieną, pasikartojančiu kvėpavimo sustojimu miegant. Miego apnėja dažna asmenims, sergantiems išemine širdies liga, aritmijomis (skilvelių virpėjimu), – tai gali provokuoti staigią mirtį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!