Lietuvos taryba, seimas, konstitucija

Visuomenės raidoje tobulėjant gamybos priemonėms, gamybos paskirtimi tampa ne tik kasdienių poreikių tenkinimas, bet ir turto kaupimas atskirų šeimų rankose. Visuomenė skyla į skirtingų interesų socialines grupes. Darosi būtina reguliuoti grupių tarpusavio bei visos visuomenės bendruosius interesus, formuoti specialų mechanizmą, kuris vėliau tampa valstybe.
Vienas iš valstybei būdingų bruožų yra viešoji valdžia, tai prievartos ir valdymo – įstatymų leidimo ir vykdymo, institucijų visuma.
Įvairiais istoriniais laikotarpiais įstatymų leidimo organų įgaliojimai bei sudėtis buvo skirtingi.
Centralizuotai valstybei susidarius (13 a. ), feodalinės monarchijos ypatybė – stipri Didžiojo kunigaikščio (DK) valdžia. Jis turėjo savo patarėjų iš stambiausių feodalų ir karo vadų. Iš jų vėliau susiformavo DK taryba, kuri dalyvavo priimant teisės aktus.
Nuo 15 a. vidurio DK valdžia silpnėjo. Bajorai apribojo jo valdžią, DK neteko svarbių įstatymų leidybos ie teismo prerogatyvų. Kunigaikštis negalėjo keisti nutarymų priimtų kartu su Ponų taryba. Tai nebuvo nuolatinis organas. Taryboje dalyvavo DK broliai, stambieji feodalai, kiti kunigaikščiai, kartais pakviesti Vilniaus miesto viršūnės. Žygimanto Ⅰ1506 metų privilegijoje sakoma, kad visi įstatymai skirti valstybės gerovei, turi būti leidžiami kartu su ponais tarėjais, su jų žinia ir pritarimu.
ⅩⅥ ⅩⅧ a. Seimas buvo aukščiausias valstybinės valdžios organas. Seimų organizavimo tvarka buvo nustatyta 1566 metų Statute. 1588 metų Statutas pabrėžė, kad įstatymai būtų leidžiami tik Seime, visų luomų sutikimų. Luomais buvo laikomi DK, Ponų taryba ir bajorų pavietų Seimelių išrinkti pasiuntiniai. ⅩⅥ a., po Liublino unijos pasirašymo, karalius buvo sudedamasis Seimo institutas. Jis turėjo įstatymų leidybos iniciatyvą, sankcionavo Seimo nutarimus ir skelbė savo vardu. Nuo ⅩⅦ a. Seimas susidėjo ių 2 – jų rūmų: bajorų pasiuntinių ir senato. Senatas pirmininkaujant karaliaus, svarstė įstatymų projektus, gautus iš bajorų pasiuntiniu rūmų.
Po 1791 metų Konstitucijos priėmimo, įstatymus leidžia Seimas, kuris susidėjo iš senato ir bajorų deputatų rūmų. Deputatus rinko pavietų seimeliai dvejiems metams. Senato nariai buvo vaivados, vyskupai, ministrai. Karalius senate turėjo vieną balsą, jis neteko teisės sankcionuoti įstatymų....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!