Lietuvos Respublikos (LR) Seimas ir jo funkcijos

Prisiminkime, kad kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado jau XV a. antrojoje pusėje. Tuo tarpu įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje, tačiau tuo metu jis dar nebuvo pilnavertė legislatyvinė institucija. Taigi, matome, kad Lietuvos Respublikos Seimo raida apima gana platų laikotarpį. Dar 1936-1940 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo tik 49 atstovai, tarp kurių nebuvo nei vienos moters. Šių dienų Lietuvos Respublikos Seimas nuo prieŠ II Pasaulinį karą veikusių Lietuvos Respublikos Seimų skiriasi ne tik savo sudėtimi, bet ir darbo pasidalinimu bei funcijomis.
Savo kursiniame darbe aš apžvelgsiu Seimo įtaką valstybės valdyme, Seimo sudėtį bei struktūrą. Aprašysiu kokios yra Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio, valdybos, seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų bei komisijų funkcijos bei darbo pasidalinimas priimant įstatymus. Išanalizuosiu kokias funkcijas ir darbus atlieka Seimo kanceliarija, bei kas ją sudaro.
Pažvelgią į Lietuvos politinę sistemą, matome, kad įstatymų leidyba yra viena iš politinės struktūros sudedamųjų dalių. Seimas ir yra ta institucija, kuri visuomenės interesus per politines partijas, interesų grupes, paverčia teisinėmis normomis bei įstatymais.
Seimo rinkimuose savo valią gali pareikšti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimo diena yra ne mažiau nei 18 metų.
Kaip pažymi Lietuvos respublikos Konstitucijos V skyrsnio 64 straipsnis, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines- pavasario ir rudens- sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
1.2 Seimo įtaka valstybės valdyme
Lietuva yra parlamentinį- prezidentinį valdymą turinti valstybė. Tai reiškia, kad kasdieniu valstybės reikalų tvarkymu užsiima vyriausybė., o prezidentas turi savo dispozicijoje keletą labai svarbių įgaliojimų, kurie leidžia daryti esmingą įtaką vyriausybės veiklai. Pirma, patį ministrą pirmininką ir kitus vyriausybės narius (premjero teikimu) skiria prezidentas, o ne parlamentas. Antra, prezidentas turi teisę pirmininkauti vyriausybės posėdžiams arba netgi sušaukti juos svarbiais valstybės reikalais. Pagaliau trečia, prezidentas disponuoja suspensyvinio veto teise parlamento priimtų įstatymų atžvilgiu.(Literatūros šaltinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!