Lietuvos gamtiniai rezervatai

Įvadas Dažnas iš mūsų sako „gamta – mūsų namai“. Tačiau vieni ir kiti šią mintį suprantame skirtingai. Vieni apie gamtą mąstome tik kaip apie materialinių gėrybių tiekėją, o kiti šiuose namuose ieškome dvasios ramybės, poilsio ir sveikatos. Deja, žmogui svarbiausia tapo jo gerovė ir jis pamiršo gamtos dėsnius, kurie gyvavo milijonus metų. Dėl žmogaus tiesioginės (medžioklė, miškų kirtimas) ar netiesioginės (pramonės) veiklos išnyko daugybė rūšių. Bet atsirado žmonių, kuriems rūpi gamta. Jie tam tikras teritorijas paskelbė draustiniais, nacionaliniais parkais, rezervatais. Rezervatai – grieščiausiai saugomos teritorijos, steigiamos moksliniu požiūriu vertingam gamtiniam arba kultūriniam Lietuvos kraštovaizdžiui saugoti bei tirti. Ūkinė veikla juose draudžiama. Tiek gamtinių kompleksų apsaugos, tiek mokslinių tyrimų valdymo funkcijos požiūriu rezervatai turėtų reprezentuoti visą krašto gamtinių kompleksų įvairovę. Tačiau šiam tiksliui tinka tik natūralūs gamtiniai komplektai, o Lietuvoje visiškai natūralių ekosistemų nebėra. Mažiausiai ūkinės veiklos yra paliestos pelkės. Todėl neatsitiktinai Lietuvoje įsteigtieji 4 valstybiniai gamtiniai rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto) apima pelkių kompleksus su juose esančiais vandenimis ir apypelkių miškais (Karazija, 1994). 1993 m. visi mūsų gamtiniai rezervatai įrašyti į Ramsaro konvencijos (Convention on Wetlands, Ramsar, 1971) tarptautinės svarbos pelkių sąrašą (Raščius ir kt., 1997). Šiuo referatu noriu suteikti truputi informacijos apie Lietuvos gamtinius rezervatus. Taip pat aptarsiu jų svarbą. ČEPKELIŲ GAMTINIS REZERVATAS Tai – didžiausias šalies rezervatas. Rezervatas yra Varėnos rajone, o jo plotas – 11227 ha. Įsteigtas1975 m., siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją (Raščius ir kt.,1997; Paltanavičius ir kt., 2000). Čepkelių raistas plyti Pietryčių (Dainavos) smėlėtusios lygumos pakraštyje, Katros, Ūlos ir Grūdos upių plokščioje vandenskyroje. Pietuose pelkę riboja, kartu ir rezervato ribą bei valstybinę sieną nužymi Katros upė. Iš šiaurės ir vakarų pelkės guolį supa miškais, daugiausia pušynais apaugusios žemyninės kopos. Čia rezervatas susiglaudžia su Dzūkijos nacionaliniu parku (Raščius ir kt.,1997; Balevičius ir kt.,1977). Gyvybė Čepkeliai – unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus užima kimininė aukštapelkė (sudaro 54 procentus rezervato ploto), apaugusi retomis keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, čia plyti viksvynai, nendrynai ir karklynai. Vakariniame rezervato pakraštyje šlapiuose juodalksnynuose ir viksvynuose prasideda Musteikos upelis. Apie jį susitelkę eglynai ir mišrūs, užmirkę miškai. Rezervate gerokai mažiau eglynų, nes jų šaknų sistema paviršinė, dėl to kopų smėlynuose jai nepakaktų drėgmės. Didesnė rezervato miškų dalis – tai sausi kerpšiliai ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių kopų. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa (Balevičius ir kt., 1977; http://wikipedia.org ). Čepkelių rezervate užregistruotos 624 induočių augalų, 120 samanų, 145 dumblių rūšys. Kerpių flora sistemingai netirta. Rastos 48 kerpių rūšys, žinomos 308 grybų rūšys. Iš rezervate aptinkamų rūšių į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 45 induočių augalų, 10 samanų, 5 kerpių, 11 grybų rūšių. Ant kopų auga unikalūs Čepkeliams būdingi kerpšiliai. Tai šviesūs pušynai su gausia kerpių danga. Iš žolinių augalų čia įsikūrę būdingi pietų kraštams augalai: kelerija, guboja, smiltyninis gvazdikas, kudlė. Kerpšiliuose žiemą, vasarą žaliuoja meškauogės. Rezervate aptikta 874 vabalų, 353 plėviasparnių, 1018 drugių rūšių. Žuvų šioje saugomoje teritorijoje nedaug – žinoma tik 13 rūšių. Iš rastų rūšių retos yra 13 vabalų, 3 plėviasparnių, 12 drugių, 32 Lietuvoje perinčių paukščių rūšys. Čepkelių rezervate gyvena 10 varliagyvių ir 6 roplių rūšys (paprastoji angis, paprastasis žaltys). Čia itin daug įvairių paukščių. Registruotos 183 paukščių rūšys, iš jų peri 126 rūšys. Čepkeliuose gyvena kitur Lietuvoje beveik išnykę gyvatėdžiai, didieji apuokai, tetervinai, juodieji gandrai, lututė, tripirštis genys ir daug kitų rūšių. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos. Rezervate kasmet veisiasi, gyvena 41 rūšies žinduoliai. Čepkelių miškai – viena pagrindinių briedžių žiemos ganyklų šalyje. Čia nuolat gyvena vilkai, lūšys, ūdros, gausu bebrų (Lietuvos saugomos teritorijos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!