Lietuvos miškų ūkio subalansuotoji plėtra

Apie tvarią ir subalansuotą plėtrą Lietuvos miškų ir medienos sektoriuje pradėta kalbėti seniai. Mūsų šalies pasiryžimas užtikrinti, kad miškų ūkis būtų tvarus ir subalansuotas, įtvirtintas teisės aktuose ir ataskaitose.
1972 metais Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje buvo aiškiai suformuluota nuostata, kad ekonominis vystymasis turi vykti kuo efektyviau naudojant gamtos išteklius ir atsižvelgiant į daromą poveikį aplinkai. Tarptautinių aplinkosauginių organizacijų ir institucijų pastangomis 1980 metais buvo parengtas ir paskelbtas itin svarbus dokumentas – Pasaulio apsaugos strategija (World Conservation Strategy), kuri faktiškai padėjo Darnaus vystymosi strategijos pamatus. Šiame dokumente buvo atsisakyta ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos supriešinimo ir aiškiai deklaruota, kad vystymasis ir apsauga nėra prieštaringi dalykai, o racionalus gamtos išteklių naudojimas yra neatskiriama ne tik ekonominio vystymosi, bet ir gamtos apsaugos dalis.
Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos miškų ūkio subalansuotąją (tvariąją) plėtrą.
Darbo tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai:
• apžvelgti subalansuotos plėtros istorinius aspektus;
• subalansuotos plėtros sąvokos miškų ūkyje išaiškinimas;
• atlikti miškų sertifikavimo Lietuvoje apžvalgą;
• Lietuvos miškų ūkio sektoriaus palyginimas su kitomis šalimis, subalansuotos plėtros kontekste;
• Naujų technologinių sprendimų miškų ūkyje apžvalga;
• Pateikti pasiūlymus.
2. Subalansuotos miškų ūkio plėtros istoriniai aspektai
Prieš pradedant kalbėti apie subalansuotą plėtrą, verta prisiminti kas paskatino šių principų atsiradimą. Reikia pastebėti, kad aplinkos tarša ir intensyvus gamtinių resursų naudojimas nėra tik šiuolaikinis fenomenas, sąlygotas ekonominės plėtros ir technologinių naujovių. Žmonijos egzistavimo laikotarpiu buvo visa eilė pasikartojančių intensyvaus resursų naudojimo pavyzdžių, dėl ko išnykdavo vietinės bendruomenės ar ištisos kultūros. Toks naudojimas pažeisdavo gamtinių ekosistemų pusiausvyrą, dėl ko žmonijos egzistavimas tam tikroje vietovėje tapdavo neįmanomu. Kultūrai sunykus ar bendruomenei persikėlus į kitą vietą, sekdavo gamtinių ekosistemų atsikūrimo laikotarpis. [1]
Vienas iš labiausiai žinomų intensyvaus resursų naudojimo atvedusio į visos kultūros išnykimą pavyzdžių yra Velykų sala. Archeologiniai šaltiniai rodo, kad pirmieji gyventojai į salą atvyko prieš 1600 metų. Nuo to laiko salos gyventojų skaičius buvo išaugęs iki 20 000. Ilgainiui gyventojų skaičiaus augimas sąlygojo gamtinių resursų mažėjimą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!