Lietuvos ekologinė oro, vandens, miškų bei dirvožemių būklė

Prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos šiuo metu tapo itin raiškūs ir kuo tolyn, tuo jie didėja. Oro, dirvos, vandens teršimo, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo neigiamos pasekmės juntamos ne tik konfliktinių židinių aplinkoje, bet visoje planetoje. Dėl to paskutiniais dešimtmečiais ypač aktuali tapo mus supančios aplinkos apsauga.
Darbo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos ekologinę būklę.
Šią temą pasirinkau norėdama išsiaiškinti kokia yra bendra Lietuvos ekologinė būklė, kokioje aplinkoje mes gyvename. Temoje aprašysiu oro, vandens, dirvožemio, miškų ekologinę būklę.
Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystymosi Žemėje prielaidų - ją supantis dujų sluoksnis. Kasdieninėje kalboje labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai - atmosfera, oras. Atmosferos oro užterštumo lygis nustatomas matuojant kenksmingų priemaišų koncentraciją ore ir lyginant ją su higieniniais normatyvais - didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), t.y. tokia koncentracija, kuri veikdama periodiškai arba nuolat, neturi neigiamo poveikio žmogui ir aplinkai.
Nemažai teršalų į atmosferą patenka su autotransporto išmetamosiomis dujomis. Didžiausią dalį teršalų struktūroje sudaro anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (Nox) ir nemetaliniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) kurių, nors ir nedidelės koncentracijos, veikiančios ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaus sveikatai. Paskutiniais metais transporto taršos indėlis į bendrąją aplinkos taršą gerokai padidėjo. Tai sietina su staigia transporto plėtra. 2003 m. pradžioje Lietuvoje buvo užregistruota 1,2 mln. lengvųjų automobilių. Tik 1 % jų yra 1-3 m. senumo, 2 % - 4-5 m. senumo. Didžioji dauguma Lietuvos keliais riedančių lengvųjų automobilių yra atkeliavę iš Vakarų ir techniškai netvarkingi, paprastai virš 10 m. senumo. Techniškai tvarkingi ir ekologišką kurą naudojantys automobiliai sudaro apie 2-3 % bendros autotransporto masės.
Taip pat taršą didina gerokai išaugęs galingų autofurgonų srautas į Lietuvą ir tranzitas per jos teritoriją, įvežamų senų automobilių gausėjimas, taip pat blogai organizuotas eismas didžiuosiuose šalies miestuose. Autotransporto emisijos patenka į žemiausią troposferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. Teršalų sklaida mieste priklauso nuo miesto infrastruktūros, metereologinių sąlygų. Esant ramiam, saulėtam orui susidaro temperatūros inversija ir sklaida...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!