Lietuvos ekologinė būklė

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo matai, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai.
Akivaizdu, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų yra vienaip ar kitaip susijusios su šalies ekonomikos plėtra. Todėl, siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką, vis daugiau atsakomybės tenka ūkio sektoriui. Kuriant tiek visos šalies ūkio, tiek ir atskirų įmonių veiklos strategijas, vis plačiau taikomi darnaus vystymosi principai. Europos Komisija pabrėžia, kad darniam vystymuisi skatinti labai svarbu pramonės įmonėse plėtoti prevencines aplinkos apsaugos priemones, didinti valstybės institucijų vaidmenį.
Lietuvos ūkiui pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, jį restruktūrizuojant, brangstant energijos ir kitiems ištekliams, gerokai efektyviau naudojama energija bei žaliavos.
2004 – ieji Lietuvos aplinkosaugai buvo ypatingi tuo, kad tai pirmieji mūsų valstybės narystės Europos Sąjungoje metai. Todėl ir jai buvo keliami ES šalims nustatyti reikalavimai bei skiriama atitinkamai daugiau dėmesio.
Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos ekologinę būklę.
• įvertinti miškų būklės kaitą.
1. LIETUVOS EKOLOGINĖ BŪKLĖ
1.1. Oro būklė ir tarša
Atmosferos oro tarša išlieka viena didžiausių aplinkos problemų. Oro taršos mažinimas yra vienas prioritetinių mūsų šalies aplinkosaugos uždavinių. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tolimųjų pernašų (1979 m.) bei Bendrosios klimato kaitos konvensijos (1992 m.), skirtos klimato kaitos procesams stabilizuoti, taip pat iš dalies savo įstatyminę bazę suderino su ES keliamais oro kokybės reikalavimais. Dabartiniu metu Lietuva tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių išsiskiria mažu teršalų kiekiu (apie 1,7 t/km2 SO2 ir 0,8 t/km2 NO2), tenkančiu teritorijos ploto vienetui. Regioninę oro taršą lemia tolimosios pernašos ir priemaišų transformacija vykstant toms pernašoms.
Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!