Lietuvos saugomi sausumos ir vandens plotai

Lietuvoje dar nemažai likę žmogaus nepaliestų buveinių, todėl aptinkama gyvūnų ir augalų rūšių, kurios vakarų Europoje išnykusios arba labai retai pasitaiko. Daugelio valstybių vyriausybės dabar skiria milžiniškas lėšas natūralioms buveinėms ir ekologinei pusiausvyrai atkurti.
Biologinė įvairovė, gražūs kraštovaizdžiai, švarūs vandens telkiniai, žmonių mažai paveikti miškai ir pelkės yra didžiausias Lietuvos turtas. Jį galima išsaugoti kai kuriose vietose ribojant ar draudžiant ūkinę veiklą. Tokie sausumos ar vandens plotai, kuriuose dėl jų savitumo valstybė taiko įvairių apribojimų, vadinami saugomomis teritorijomis.
Lietuvoje yra apie 400 saugomų teritorijų. Jos apima daugiau kaip 12% šalies ploto. Pagal paskirtį saugomos teritorijos skirstomos į rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus. Įkurtas ir vienas biosferos rezervatas. Lietuvoje taip pat yra beveik 700 saugomų gamtos paminklų: medžių, šaltinių, riedulių, atodangų ir kitų objektų.
Pagal apsaugos tikslą ir režimą skiriamos konservacinės teritorijos (rezervatai, draustiniai), ir kompleksinės teritorijos (nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas). Konservacinėse teritorijose visai ar iš dalies draudžiama ūkinė veikla, gali būti ribojamas žmonių lankymasis. Konservacinė apsauga taikoma ir gamtos paminklams. Kompleksinės teritorijos suskirstytos į zonas, kuriose apsaugos režimas labai skiriasi.
1 lentelė. Lietuvos saugomos teritorijos ir objektai.
• Išsaugoti unikalius gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius, paveldo objektus.
• Išsaugoti natūralias ekosistemas, buveines, retas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis.
• Sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir stebėjimams.
• Subalansuotai naudoti ir atkurti gamtos išteklius.
• Propaguoti aplinkosaugos idėjas, skatinti pažintinį turizmą.
Draustiniai
Draustiniai- teritorijos, kur gamtos turtų apsaugos, mokslo ir mokymo tiksliais ribojama žmogaus veikla. Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arba keletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai lieka ankstesnių žemės ar vandens naudotojų žinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juose tvarkos.
Draustinių rūšys:
1. Geologiniai
2. Hidrografiniai
3. Pedologiniai
4. Hidrologiniai
5. Botaniniai
6. Zoologiniai
7. Botaniniai - zoologiniai
8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai
9. Geomorfologiniai
Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias taisykles...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!