Lietuvos raudonoji knyga. Radviliškio rajono gaubtasėkliai

▪ Seniai pasaulyje ieškoma būdų, kaip sustabdyti augalų ir gyvūnų rūšių nykimą arba šį procesą bent prognozuoti bei valdyti. Mat iki šiol daugelis rūšių išnyko net nežinant, neįtariant joms grėsusio pavojaus. Apie praradimą sužinota tik sunaikinus paskutinį rūšies individą (tauras, Stelerio karvė) ar populiaciją arba peržengus kritinę ribą, kai rūšies išgelbėti jau neįmanoma. Imta registruoti retesnes bei pastebimai nykstančias rūšis, stebėti jų populiacijų būklę, gausumo mažėjimo tendencijas, ieškoti rūšių retėjimo priežasčių ir būdų joms pašalinti. Taip Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos, jos retų ir nykstančių rūšių komisijos buvo sumanyta ir 1966 m. pradėta spausdinti Raudonoji knyga. Apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus Lietuvoje pradėta galvoti 1959 m., kada buvo priimtas pirmasis Gamtos apsaugos įstatymas. Į Knygą įrašytos retos bei nykstančios gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, kurios natūraliai gyvena ir dauginasi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei kontinentiniame šios teritorijos Šelfe.
• 5- išsaugotos rūšys; anksčiau įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių gyvūnų, augalų, grybų gausumas jau atstatytas.
Gaubtasėklių paplitimas Lietuvoje pagal kategorijas:
• 0 kategorijos – 9 gaubtasėkliai
• 1 kategorijos – 52 gaubtasėkliai
• 2 kategorijos – 56 gaubtasėkliai
• 3 kategorijos – 60 gaubtasėklių
• 4 kategorijos – 7 gaubtasėkliai
• 5 kategorijos – nėra
• Iš viso Lietuvoje į Raudonąją knygą įrašyta 184 gaubtasėklių rūšių.
Tuščiaviduris rūtenis(lot. Corydalis cava) Šeima – Žvirbliarūtiniai.
Statusas. 2 kategorija. Sparčiai nykstanti rūšis. Įrašyta į Latvijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.
• Statusas. 2 kategorija. Sparčiai nykstanti rūšis. Įrašyta į Latvijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.
• Paplitimas. Okeaninė temperatinė Europa, Balkanai, Kaukazas, Mažoji Azija. Lietuvoje žinomos radimvietės vakarinėje ir pietinėje dalyse - Alytaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Radviliškio, Šakių, Tauragės, Vilkaviškio, Vilniaus rajonuose.
• Augimvietės. Lapuočių (ąžuolynai, skroblynai) ir mišrieji miškai, humusingos karbonatingos dirvos. Dažniau auga Tilio-Carpinetum, Querco-Carpinetum bendrijose.
Biologija. Daugiametis, žolinis, 15-30 cm aukščio, išauginantis tuščiavidurį stiebagumbį, efemeroidas. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Dauginasi sėklomis. Dekoratyvus.
• Biologija. Daugiametis, žolinis, 15-30 cm aukščio, išauginantis tuščiavidurį stiebagumbį, efemeroidas. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Dauginasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!