Lietuvos nacionaliniai parkai. Kas juose saugoma?

Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra keičiamas, naikinamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, dėl to vis mažėja teritorijų, kuriose natūraliai galėtų vykti gamtiniai procesai. Tad esant tokiai situacijai labai svarbu yra išsaugoti tas teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai svarbių objektų. Būtent dėl šios priežasties yra kuriama saugomų teritorijų sistema. Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla ir taip sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka natūralesnis, turtingesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose gamtos elementus dažnai papildo kultūros paveldo objektai. Šios teritorijos turi didžiulę ekologinę, urbanistinę, socialinę ir kultūrinę reikšmes.
Saugomomis teritorijomis yra vadinami sausumos ir vandens plotai bei kraštovaizdžio objektai, turintys specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą. 1993 metais - įteisinta Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Saugomos teritorijos yra svarbios, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūrines vertybes, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir stebėjimams. Tai šiandien labai aktualu, kadangi nepaliestos gamtos jau beveik nebeliko, taigi aplinkosauga tampa kultūros interesų prioritetu.
Saugomų teritorijų rūšys: valstybiniai rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro: 5 valstybiniai rezervatai ir 1 biosferos rezervatas, 382 draustiniai (271 valstybinei ir 111 savivaldybių įsteigti), 515 gamtos paveldo objektai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 14 biosferos poligonų. Lietuvos saugomų teritorijų sistema užima 998 tūkst. ha, t.y. apie 15,3 % šalies ploto.
Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių Nerijos ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Jie užima apie 141 tūkst. ha (2,2% šalies teritorijos). Nacionaliniai parkai įsteigti didžiausiose etninėse Lietuvos dalyse: Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje ir Pamaryje. Nemuno kilpų nacionalinis parkas, projektuotas Suvalkijoje, bet įteisintas kaip regioninis vietinės reikšmės parkas.
Pirmasis nacionalinis parkas - Aukštaitijos, įsteigtas 1974m. ir užimantis 41154 ha plotą. 1991m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!