Lietuvos miškai ir mediena

Miško augalų įvairovės palaikymas yra vienas iš pagrindinių darnios miškininkystės uždavinių. Pastaraisiais metais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios vaidmenys miško ūkio sektoriuje pasikeitė ir miškų planavimo procesą vykdo didesnis dalyvių skaičius. Miškų ūkio politikos formavimas bei nacionalinės miškų programos Baltijos jūros valstybėse dabar remiasi didesniu visuomenės dalyvavimu, nei anksčiau. Be to, dažnai buvo akcentuojama bendradarbiavimo svarba tarp miškų ūkio sektoriaus dalyvių bei kitų sektorių.
Darbo objektas: miškai Baltijos regione, ypatingai Lietuvoje.
Darbo tikslas: įvertinti miškininkystės pokyčius ir ėjimą link darnios plėtros Baltijos regione.
5. Baltijos Darbotvarkė 21 ataskaitos įtaka miškininkystei.
1. MIŠKAI LIETUVOJE
Miškai – didžiausias Lietuvos turtas. Mokslininkų ištirta, kad XIV amžiuje miškais apaugę buvo daugiau nei 60 procentų Lietuvos teritorijos.
Nepriklausomoje Lietuvoje reikėjo atstatyti karo sugriautą ūkį, be to pajamomis už medienos eksportą buvo papildomas valstybės iždas (miškas to meto valstybės visame eksporte sudarė apie 1,8 procento), tad nemažai miškų buvo iškirsta ir tarpukariu, dažnai peržengiant miško kirtimo normą. Pvz.: 1921 – 1930 metais kasmet buvo kertama 6,1 mln. Kubinių metrų medienos, 1931 – 1940 metais - 6,7 mln. Kubinio metro. Nuo 1919 iki 1939 metų Lietuva neteko daugiau nei 260 tūkstančių hektarų gražiausio miško, čia buvo iškirsta apie 52 milijonus kubinių metrų medienos. Be to, iki 1940 metų miškai buvo kertami beveik tiktai plynai, tai palaipsniui mažino brandžių ir pribrendusių medynų plotus. Todėl valstybė pradėjo sparčiai želdinti iškirstus miškus. 1922 – 1940 metais buvo apsėta bei apsodinta mišku daugiau nei 56 tūkstančiai hektarų. 1937 metais Lietuvos miškingumas siekė 21,8 procentų.
Skaudžiausias smūgis miškams buvo fašistinė okupacija, kai nemaža geriausio miško iškirsta ir išvežta į Vokietiją, bei pokario laikotarpis, kai siautėjo nežabotas kirtimų svaigulys. Tais pačiais metais daug nuostolių miškui padarė didžiuliai gaisrai, kurie nusiaubė Gudų, Kazlų Rūdos, Rūdininkų, Šimonių bei kitas girias. 1948 metais Lietuvos miškingumas tesiekė 19,7 procento. Tada plynų kirtimo metu iškirsti beveik visi brandūs medynai. Nuo 1940 metų buvusių 11 procentų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!