Lietuvių patarlės

Rašytinė lietuvių patarlių ir priežodžių istorija prasidėjo kartu su pirmaisiais lietuviškais raštais. Pirmieji smulkiosios lietuvių tautosakos rinkinėliai ir rinkiniai, sudaryti XVII-XVIII amžiuje, turi neprilygstamą vertę tautosakos mokslui, jos raidai ir istorijai nušviesti, periodizacijai nustatyti. Jie nepaprastai reikšmingi ir kultūros bei literatūros istorijai kaip pirmosios ryšių su tautosaka, dvasine liaudies kultūra užuomazgos. (Lebedys. 1956: 5) XVII-XVIII a. į patarles pradėta žiūrėti kaip į kalbos turingumą ir tautos charekterį atspindinčius tradicius posakius. Labai daug to amžiaus veikėjų domėjosi lietuvių buitimi ir gyvenimu.Todėl užrašinėjo kiekvieną detalę ir smulkioji tautosaka imama naudoti kaip priemonė nacionalinėms liaudies savybėms apibūdinti.
Smulkiojoje tautosakoje, užfiksuotoje XVII-XVIII a., gana daug vietos skiriama kasdieniai buičiai su visu jos margumu, šeimai, darbui; iškeliama išmintis, darbštumas, tvarkingumas; atsispindi valstiečio moralė, gėrio ir tiesos pergalės tikėjimas, tėviškės meilė.
Visa ši tautosaka yra pirmiausia Prūsijos lietuvių valstiečių tautosaka. Bet, iš kitos pusės, didžioji jos dalis yra benra visų lietuvių tautosaka. Vėliau užrašyti variantai nežymiai tesiskiria nuo esančių XVII-XVIII a. rinkiniuose.
Taip pat užsienio kalbininkai važiavo į Lietuvą ir, be kitų kalbos dalykų, rinko tautosaką. Ypač nuosekliai tai darė Augustas Šleicheris (Schleicher), 1857m. Paskelbęs stambų savo ir kitų užrašytų patrlių rinkinį.
XIX a. vykę politiniai, socialiniai poslinkiai ir kultūros bei mokslo pažanga domėjimuisi lietuvių tautosaka suteikė naujų impulsų. Romantikai poetinėje liaudies kūryboje ieškojo tautos dvasios išraiškos.
Pirmąjį patarlių ir priežodžių pluoštą Vilniuje 1824m. paskelbė Kajetonas Nezabitauskis, išleidęs elementorių „Naujas mokslas skaitymo“. 1840m. Vilniuje pasirodė pirmoji lietuvių patrlių knyga. Tai Liudviko Jucevičiaus „Lietuvių liaudies priežodžiai“. Nuo 1850m. patarliųpluoštus savo kalendoriuose spausdino L.Ivinskis. Antras po Jucevičiaus atskirą patarlių rinkinį „Patarlės žemaičių“ 1867m. paskelbė M.Valančius.
Didesnio dėmesio sisilaukė patarlės ir priežodžiai nuo 1904m. legalia tapusioje lietuvių periodinėje spaudoje. Patarlės čia naudojosi lygiomis teisėmis su kitomis žodžio meno rūšimis. (Grigas. 1976: 30) Žurnaluose „Aušrinė“, „Ateitis“ paskelbta daugiau kaip tūkstantis moksleivių ir studentų 1910-1914m. užrašytų patarlių ir priežodžių.
Sparčiausiai patarlių, kaip ir kitos tautosakos, fondas pradėjo augti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!