Lietuvių literatūros teorija

Indoeuropiečiu šeimos baltu šakai priklauso lietuviai, latviai ir jau išnykusieji prūsai, jotvingiai, kuršiai, seliai, žiemgaliai. Senoveje šios gentys bendro pavadinimo neturejo. Romenu istorikas Tacitas savo veikale“ Germanija“ juos pavadino aisčiais. Ši varda vartojo ir mūsu kalbininkai Jaunius ir Būga. Pirmasis baltu varda pavartojo kalbininkas Neselmanas. Baltu vardas išvestas iš Baltijos jūros pavadinimo, jis išstume aisčiu varda. Baltu vardu kartais vadinamos visos tautos, gyvenančios prie Baltijos jūros: lietuviai, latviai, estai, suomiai. Tiktai kalbos moksle baltais vadinami lietuviu, latviu ir prūsu proteviai. Baltu prokalba kaip savarankiškas kalbinis vienetas, susiformavo antrojo tūkstančio prieš mūsu era pradžioje, o 4am. pr. mūs. er. suskilo i vakaru baltu( prūsu) ir rytu baltu( lietuviu- latviu) prokalbes. Vakariniai baltai buvo asimiliuoti germanu o Dniepro baltai- slavu. Savo tautybe išlaike tik rytiniu baltu palikuonys- lietuviai ir latviai. Liet. kalba laikoma seniausia iš visu gyvuju indoeuropiečiu kalbu, nes ji daugiausia išlaikusi žodžiu ir formu, artimu indoeuropiečiu prokalbei. Maždaug 5- 6am. jau buvo susiformavusios visos šiandien žinomos baltu gentys: kūršiai, prūsai, jotvingiai, žiemgaliai, latgaliai, lietuviai, seliai. Baltai gyveno atskiromis šeimomis ar gentimis. Apsigyventi stengdavosi prie upiu, nes upemis buvo galima keliauti ir susisiekti vieniems su kitais. Be to upese veisesi daug žuvu, tesesi dideles pievos, kur galejo ganytis gyvuliai. Taigi gyventojai vertesi gyvulinin., žemdirb., bitinin., medžiokle ir žvejyba. Sedavo daugiausiai rugiu ir avižu, daržoviu beveik niekas nežinodavo. Daug sedavo linu. Visa, kas buvo ūkiui reikalinga, gamindavosi patys. Pjautuvais kirto javus, namie verpdavo, ausdavo. Šeimos buvo patriarchalines.
Tevas buvo šeimos galva, motina šeimos ramybes saugotoja. Užauge vaikai kurdavo šeimas, vesdavo atskira ūki. Ne visi gyventojai turedavo vienoda turta. Iš turtingesniuju šeimu kildavo vadu; juos vadindavo kunigais, rikiais kunigaikščiais. Apsigynimui nuo priešu buvo statomos pilys. Pinigu tada dar niekas nežinojo, kai ko prireikdavo, išsimainydavo. Pirkliai atveždavo druskos, geležies, stiklo, ginklu. Visa tai iškeisdavo i kailius, vaška, gintara. Baltai gamtos reiškiniu desniu dar nesuprato. Galvojo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!