Lietuvių kalbos skoliniai arba svetimybės

Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.
Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.
Skolinimosi reiškinys turi nemažos reikšmės valstybės ir kultūros istorijai, nes skolinamasis žodis liudija istorinį tautų bendravimą, nurodo tam tikrą kultūrinį kontekstą – sakė humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas Stefano Lanza.
Skolinimosi reiškinys turi nemažos reikšmės valstybės ir kultūros istorijai, nes skolinamasis žodis liudija istorinį tautų bendravimą, nurodo tam tikrą kultūrinį kontekstą – sakė humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas Stefano Lanza.
Svetimybės (barbarizmai).
Pradžia
Kadangi iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, dauguma lietuvių kalbos skolinių yra slaviškos kilmės, t. y. slavizmai. Pirmieji slaviški skoliniai į lietuvių kalbą pateko dar prieš raštijos pradžią, X–XII amžiuje. Tada buvo „paskolinti” žodžiai. Patys seniausi slavizmai į lietuvių kalbą atėjo iš senosios vakarų slavų kalbos, o vėliau – iš lenkų ir baltarusių kalbų.
Pavyzdžiai
Slaviški:
knyga, lenkas, muilas, pipiras, pulkas, smuikas, stiklas, šilkas, turgus.
Lenkiški:
adventas, mišios, šėtonas, vyskupas.
Germaniški:
amatas, kambarys, pinigas, rūmas, skydas, tulpė.
Ugrofinų:
burė, laivas, kadagys, šamas.
Artima kaimynystė, ilgų amžių bendravimas palieka labai ryškius pėdsakus visų kalbų žodyne. Ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai, mokslo ir technikos pažanga verčia daugelyje kalbų vartoti nemažai vadinamųjų tarptautinių žodžių. Tokie žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio ir turi maždaug tą pačią formą ir reikšmę daugelyje civilizuoto pasaulio kalbų. Dauguma tokių žodžių yra graikiškos ar lotyniškos kilmės, bet tarptautinių žodžių lobyne esama ir kitų kalbų žodžių.
Artima kaimynystė, ilgų amžių bendravimas palieka labai ryškius pėdsakus visų kalbų žodyne. Ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai, mokslo ir technikos pažanga verčia daugelyje kalbų vartoti nemažai vadinamųjų tarptautinių žodžių. Tokie žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio ir turi maždaug tą pačią formą ir reikšmę daugelyje civilizuoto pasaulio kalbų. Dauguma tokių žodžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!