Lietuvių k. konspektas. Romantizmas. Pozityvizmas

Lietuvių konspektas 1. Kontekstai: • Adomas Mickevičius – 18 pab. - 19 pr. a. didysis lietuvių ir lenkų poetas romantikas, padėjęs romantinės poezijos pagrindus. • Jo kūryba įkvėpė Baranauską, Maironį, Kudirką ir daugelį kitų poetų. • Nors Mickevičius kūrė lenkų kalba, kuri tada buvo laikoma mokslo kalba ir meno kalba, savo kūryboje aukštino Lietuvą. • Gyvendamas Paryžiuje A. Mickevičius labai ilgėjosi Lietuvos. Lietuva visą gyvenimą išliko poetui romantikui šventa. • Baigęs universitetą A. Mickevičius mokytojavo Kaune (Jėzuitų gimnazijoje, bet darbas jam nepatiko), domėjosi lietuvių tautosaka, žavėjosi Donelaičio kūryba. • Mickevičiaus kūryba pasižymi beveik visomis romantikų labiausiai pamėgtomis temomis ir idėjomis tai asmens ir tautos būtis begaliniame ir nuolatos kintančiame pasaulyje, svyravimas tarp būties ir nebūties, atminties ir užmaršties, asmens (ar tautos) ryžtinga kova už laisvę, asmenybės individualumas ir tautos savitumas, žmogaus santykis su tauta, kūrėjo genialumas, jo vaizduotės ir poetinio žodžio galia, vidinio ir išorinio pasaulio santykis, moters ir vyro, dviejų priešybių, ryšys. • Studentų draugijos: XIX a. pradžioje Vilniaus universitete klestėjo laisva mintis. • Filomatų draugijos nariai kėlė sau kilnius tikslus: šviestis, kelti studentų moralę, skatinti pagarbą mokslui ir kultūrai. • Filomatai svajojo, kad būtų šaunu atkurti Abiejų Tautų Respubliką, panaikinti ar bent sušvelninti baudžiavą. • Filomatų draugijoje poetas pasiekė visuomeninį bei pilietinį subrendimą. • Rašytojai, įkvėpę Adomą Mickevičių: Volteras, Šileris, Gėtė, Donelaitis. • Jau pirmojoje poezijos knygoje išryškėja svarbiausi romantinės pasaulėjautos aspektai. Akcentuojama kuriančiojo vaizduotės galia, Galimybė „sielos akimis“ regėti tai, ko kiti nemato, poetui atrodo svarbesnė už racionaliais dėsniais grindžiamą (ir ribota) objektyvią tiesą. • Liaudies pasaulėjauta, pasaulį pažįstanti jausmu ir nuovoka, poetui atrodo vertingesnė už logika paremtas mokslo tiesas. Poeto kūryboje nusitrynusios ribos tarp vidaus ir išorės, tarp tikrovės ir fantazijos. • Romantinis lyrinis subjektas - išskirtinio talento ir likimo asmenybė. Jaunas poetas demonstratyviai pabrėžė ryšį su liaudies kultūra. • Mickevičiaus kūryboje žmogus atsiplėšia nuo žemės ir pakyla į dvasios aukštybes. • A. Mickevičiaus kūryboje kraštovaizdis - svarbi romantinio kūrinio dalis. Jis atspindi ne tik tautos istoriją, bet ir dvasią. • Lietuvos gamtovaizdis romantinis – tai paslaptingas miškas, mitinis gyvybės šaltinis. • Antanas Baranauskas - ryškiausias 19 a. vidurio lietuvių poetas romantikas. • Pirmieji rimtesni poetiniai bandymai - eiliuoti laiškai tėvams. • Mokydamasis raštininkų mokykloje, Višinskio paskatintas Baranauskas susikuria ištisą elgesio kodeksą. • Aštuoniolikametis Baranauskas suvokia esąs lietuvis, supranta ir mato, kaip skriaudžiama ir niekinama gimtoji kalba ir įsipareigoja melstis lietuviškai. • Vos sulaukęs 18 metų Baranauskas jautėsi nusivylęs gyvenimu ir laiške tėvams rašė apie laimę, kurios nepatiria, nejaučia. • Kita linkme A. Baranausko gyvenimą pakreipia pažintis su žinoma Žemaitijos poete - bajoraite Karolina Pranauskaite, tapusia poeto mūza, šviesiąja siela, kurios draugystės taip ilgai ieškojo ir ilgėjosi jaunuolis. Ji buvo pagrindinė priežastis, kodėl Baranauskas pradėjo kurti lietuvių kalba. • Varniuose gyveno ir lankėsi tautinės kultūros puoselėtojai – vyskupas M. Valančius, kalendorių leidėjas L. Ivinskis istorikas S. Daukantas ir kt. • Seminarijoje A. Baranauskas skaitė uždraustą spaudą. • Mokydamasis Varniuose Baranauskas susidomėjo lietuvių kalbos tyrinėjimu. • Baranauskas parašė straipsnį „Apie žemaičių ir lietuvių kalbą“ ir sudarė lietuvių tarmių medžiagos rinkimo ir tyrinėjimo planą. • Maironis (Jonas Mačiulis) - 19 pab. - 20 pr. a. žymiausias lietuvių poetas romantikas. Jis lietuvių poetinės tradicijos kūrėjas. • Maironis yra poetas romantikas, kurio lyrinė poezija pirmą kartą lietuvių literatūroje taip įkvėptai prabilo apie žmogaus vidinį pasaulį. • Maironis - žemaitis. • Priešiškas požiūris į carizmą įsigali Mačiulių šeimoje ir sudaro tą politinę atmosferą, kuri gaubė būsimojo poeto vaikystę. • Jonas Mačiulis išvažiavęs į Kauno kunigų seminariją, visa širdimi įsitraukė į slapta kuopelę, leidusią ranka rašyta laikraštėlį “Lietuva“, kurio išėjo vienas ar trys numeriai. Tautinio sąjūdžio idėjų pagauti jaunuoliai bendravo, svarstė tautos žadinimo klausimus. • 1885 m. Mačiulis išspausdino pirmąjį eilėraštį, pavadintą ,,Lietuvos vargas", ,,Aušroje" Zvalionio slapyvardžiu. • Poetas baigdamas seminariją 1888 m. vasarą poemėlės ,,Lietuva" rankraštį įteikė A. Baranauskui, kuriam nepatiko kitokia rašyba. Ypač simpatizavo Baranauskui, jam ir dedikavo poemą. • Mokydamasis Peterburgo dvasinėje akademijoje Jonas Mačiulis aktyviai dalyvauja lietuvių būrelio veikloje. Čia pasirenka savo slapyvardį - Maironis (jis siejamas su poeto gimtinės vietovardžiais - Maironių, Maironiškių kaimų pavadinimais). • Jo namuose įsikūrė knygų leidykla „Sakalas“, pirmoji Kaune viešoji biblioteka ir skaitykla, Katalikių moterų draugija. • Maironio kūrybos lyrinis subjektas - gilios sielos asmenybė, stiprių išgyvenimų žmogus. • Maironio eilėraščiai istorijos, tėvynės gamtos ir tautos kultūros motyvais yra savo epochai būdinga tėvynės meilės deklaracija. Argumentai (rašiniui) • Eilėraščiuose sukuriamas romantinis mylimosios - tėvynės - paveikslas. Tėvynės meilė jam - aktyvumas, nukreiptas į tikrovės pertvarkymą. • Kova, veikla poetui romantikui yra ne viena iš galimų žmogaus reiškimosi formų, bet gyvenimo apskritai sinonimas, gyvenimo pilnatvės ir intensyvumo ekvivalentas. Gyvenimo kaip veiklumo, kovos supratimas būdingas romantizmui, kuriam būties pilnatvė - tai kraštutinių gyvybinių jėgų įtampa. • Maironio poetizuojamam kovotojui svetimas individualizmas, užsisklendimas vidaus pasaulyje. Meilė - toji jėga, kuri stumia veikti, kovoti, suteikia polėkiams veržlumo ir tvirtybės. Veikla kyla iš kančios. Kančios priežastis - nepasitenkinimas gyvenimo tikrove, giliai jaučiamas tėvynės vargas. Kančia poeto suvokiama kaip gyvenimą kuriančioji jėga, apsauganti nuo apsnūdimo, dvasinės stagnacijos, kurio priešybė ji yra, apvaisinanti dvasią kūrybiniu nerimu. • Žmogus, pasiryžęs kentėti už prasmingus visuomeninius idealus, poetui yra estetinis žmogaus idealas. Džiaugsmingas, prieštaravimų nepažįstantis entuziazmas - tai lyrinio subjekto būsena, pasiekiama kančių ir abejonių kaina. • Maironio adresatas - pirmiausia apšviesta XIX a. pabaigos jaunuomenė. • Maironio eilėraščiai istoriniais motyvais yra vieni iš populiariausių jo kūryboje, ne vienas tapęs populiaria liaudies daina. • Istorinės praeities ženklai sudaro svarbų Maironio piešiamo kraštovaizdžio bruožą. Į Lietuvos gamtovaizdį kaip neatskiriama jo dalis įsipina garbingos senovės liudytojai: ūžiančios girios, milžinkapiai, apleistos pilys, tarp kalnų dunksantys Vilniaus rūmai. Jie atspindi tą meilės jausmą, kuris poetą sieja su gimtąja žeme, mylima ne tik dėl to, kad jos vaizdai tokie savi, įsipynę į žmogaus sąmonę ir vaizduotę su pirmaisiais gyvenimo įspūdžiais, bet ir dėl to, kad toje žemėje gyvos istorinės tradicijos. • Santykis su tėvyne poetui yra ne vien santykis su jos istorija, kraštovaizdžiu, bet ir su jos kultūra. Niekur kitur poetas nėra taip aiškiai išsakęs svarbiausios romantinės vertybės, kuria jis grindžia senovės idealizavimą, - laisvės. • Vincas Kudirka - vienas tautinio sąjūdžio vadų, siekusių diegti lietuvių sąmonėje europietiškojo demokratizmo principus, poetas, prozininkas, vertėjas, kritikas. • Jis žymiausias 19 a. pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo“ steigėjas, leidėjas, formavęs pozityvistinę lietuvių literatūros kryptį. • Būtent V. Kudirka sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“, tapusį Lietuvos Respublikos himnu. • Tai asmenybė, kuri lietuvių kultūrą kūrė ne vien darbais, bet ir pačiu gyvenimu. • Kudirka daugiausiai rašė proginius eilėraščius dėl to eilėraščio sukūrimo aplinkybės būtinos kaip kontekstas. • 1888 m. nelegalios lietuvių draugijos „Lietuva“ įkūrimas. • 1889 m. parašytas ir išspausdintas laikraščio „Varpas“ pirmasis numeris. • Kūrybos rinkinyje “Laisvos valandos” Kudirka išryškino darbo dėl tėvynės, Lietuvos idėja. • Kudirka visą gyvenimą atidavė Lietuvai. Paskaitęs pirmą „Aušros“ numerį, jis suprato, kad turi paskirti gyvenimą Lietuvai. Kudirka iki tol žavėjosi lenkų kalba. „Varpas“ – proginis eilėraštis. Kudirka • Eilėraštis išspausdintas pirmajame laikraštyje. Kiekvieno posmo paskutinėje strofoje yra pakartojamas ekspresyvus „Kelkite, kelkite...“, kuris reiškia tautos pažadinimą iš sąstingio. • Tema – darbas dėl Lietuvos ir jos laisvės, gerovės. • Lyrinio subjekto nusiteikimas – pozityvus dėl laisvos Lietuvos idėjų. Jis tiki idėjų prasme. Darbas ne dėl savęs, o dėl tautos. • Problema – tinginystė, kuri negali būti toleruojama kaip pozityvi idėja. Tinginystė yra siejama su abejingumu ir nenoru daryti gerų darbų dėl valstybės, idėjų ir tautos. • Kūrinyje kaip svarbus aspektas pateikiamas bendruomeniškumas. • Kai dirbanti bendruomenė palyginama su skruzdėlynu, kaip darbštumo ir bendruomeniškumo simboliu. Didžiulė jėga – bendruomeniškumo pojūtis. • „Tuoj darbininkai visi suknibždėjo / Lyg gyventojai užgauto skruzdyno / Ir kasdieniniai darbai prasidėjo / Žmonių lizduose ir ant lauko gryno...“ • Varpas raginamas skambinti skleidžiant garsą – tautos raginimas neapleisti idėjų, siekių, o susikaupti ir visiems kartu visoje Lietuvoje turėti bendrą idėją, Lietuvos laisvę. Lyrinis subjektas tikisi, kad ši laisvės idėja, nedings ir bus įgyvendinta, Lietuva bus laisva. „Labora“ – „Dirbk!“ (Kudirka) • Pagrindinė mintis – kviečia jaunus žmones dirbti, nes jie turi daugiau idėjų ir jėgų. Sakralus požiūris atėjo iš romantikų. „Tautiška giesmė“ (Kudirka) (Oratorinis eilėraštis - juo kreipiamasi į tautą) • Tema – tautinių idealų įprasminimas, tautinio atgimimo idėjų pateiktis. • Šio eilėraščio idėjos yra siejamos su pozityvizmu (darbu dėl kitų) ir su romantikų patriotizmu. • Problema – Kokie žmonės ir kodėl turi darbuotis dėl Lietuvos? • Atsakymas į probleminį klausimą - tautiškai susipratę žmonės, nes reikia prikelti Lietuvą iš sąstingio. Įkvėpimas ateina iš senų garbingų laikų. Turi būti asmuo, kuris keltų patriotizmą ir kitų moralę. • Pirmas eilėraščio posmas yra palyginamas su malda „Tėve mūsų“. Tai sakralinis aspektas, kuris siejamas su garbinga Lietuvos praeitimi. • Antrajame posme prioritetu pateikiama dora „Tegul Tavo vaikai eina / Vien takais dorybės...“ kaip aukštos moralės pavyzdys. Akcentuojamas darbas dėl kitų žmonių – svarbiausia žmogaus misija. • Trečiajame posme, metafora įvardijamas tamsumas – tai yra priespauda, kurią išgyveno Lietuva. Orientuojama į sąžiningą ir teisingą darbą. Turi triumfuoti tiesa. • Ketvirtas posmas tarsi apibendrina išsakytas mintis, akcentuojama meilė Lietuvai ir tautos vienybė kaip prioritetas. Tai akcentuoja ir Baranauskas kūrinyje „Anykščių šilelis“. 2. “Akermano stepės” (Mickevičius) • Tema: Dominuoja kelionės motyvas, kuris siejamas su tremtimi. Tėvynės ilgesys. • Problema: Kaip išgyventi netekus tėvynės? • Idėjos: Praradęs tėvynę ir jausdamasis kaip tremtinys lyrinis subjektas kenčia, ieško gamtovaizdžio sąsajų su Lietuva, tačiau ši vieta (tremties vieta) negali nuslopinti ilgesio. • Kūrinio atsiradimo aplinkybės: tai vienas iš sonetų iš Mickevičiaus rinkinio “Krymo sonetai”. Šis kūrinys parašytas, kai Mickevičius buvo ištremtas iš Kauno dėl priklausymo filaretų ir filomatų draugijoms. Akermano stepės Mickevičiui paliko didelį įspūdi, tačiau ten būdamas jis jautė nostalgiją Lietuvai. Žmogus patekęs į tremtį ieško sąsajų su tėvyne. 3. “Anyksčių šilelis” (Baranauskas) • „Anykščių šilelis“ - tai pirmoji lietuvių lyrinė romantinė poema, parašyta lietuviškai. • Ši poema - skambi giesmė apie Lietuvos girių grožį. • Baranausko dėstytojas pagyrė lenkų kalbos grožį, o lietuvių kalbą pavadino tik piemenų ir tamsių ūkininkų kalba, visai netinkančia poezijai. • Kūrinio atsiradimo priežastys: • Baranauskas sukūrė “Anykščių šilelį” kaip atsaką dėl lietuvių kalbos menkinimo ir norėjo įrodyti, kad lietuvių kalba galima kurti poeziją. • Eilėraštyje, skirtame K. Praniauskaitei, Baranauskas pažadėjo “iš storų praeities klodų prikelti mirusių amžių prisiminimus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!