Konspektas lietuvių kalbos egzaminui apie neoromantizmo autorius

„Poezija“(1970)
„Dienoraštis“(1972)
„Iš drobių rašto“(1975) „Žaliaduonių gegužė“(1980)
„Ant Ligajo ežero krašto“(1980)
„Klevai prie kelio“(1982)
„Po saulės klevais“(1986)
„Sidabro nuotrupa“(1994)
1. Tėvynės (Lietuvos) tema;
1.1 Žmogaus santykis su tėvyne;
2. Kaimo tema;
2.1 Kaimo ir miesto konfliktas;
2.2 Žmogaus kasdienybė, buitis, jausmai;
3. Meilės tema;
4. Tremties tema;
4.1 Paniekintas žmogus;
4.2 Paniekinta tauta;
4.3 Ilgesio tema;
5. Poeto, kūrybos tema
Lyrinis subjektas kalba keliais balsais; jis ir liaudies dainos bernelis, ir bravūriškas plevėsa, ir rafinuotas inteligentas, ir rimtas pilietis. Eilėraščio žmogus kalba tarsi čia pat esančiam pokalbio partneriui: reaguoja audringai ir karštai, provokuoja klausimais, ironizuoja, pasakoja istoriją, prieštarauja, įtikinėja. Lyrinio subjekto emocijų skalė labai plati, o sielos atsivėrimas itin demonstruojamas. Kai kuriuose eilėraščiuose kalbėtojo jausmai maskuojami. Tai lemia ironišką, arogantišką kalbėjimą, kuris išduoda slepiamą nevienalytį jausmą.
Žaliasis kaimas; medžio vaizdinys; klevai; lapai; vyšnios; vyšnių sodas; laukai; žiedai; lelija; paukščiai; gegutė; varnos; vėjas; naktis; gilumas; dangus; širdis; vėtra; sapnas; motina/sesuo (tėvynė); upė; sidabras; balta spalva; šilkas; auksas; akmuo; stiklas; sniegas, rūpintojėlis.
1.Eilėraščiai labai melodingi.
2. Būdingas modernus kalbėjimas: yra tiesioginių klausimų, kreipinių, emocingų sušukimų, lyrinių atodūsių, ironijos atspalvių.
3. Miškinis eilėraščiuose sujungia modernumą ir tradicijas. Eilėraštis išsitenka tarp dainos ir pokalbio. Šneka pereina į liaudies dainą ir atvirkščiai, nutrūkus dainingai melodijai prasideda pasakojimas.
4. Eilėraščiuose būdingos kraštutinės emocijos: romantinis maištas – ir apatija; apsimetimas – ir nuoširdumas;...
Rinkinių pavadinimai
Temos
Subjektas
Įvaizdžiai
Neoromantizmo specifika
„Eilėraščiai“ (1932)
„Imago mortis“ (1934)
„Intymios giesmės“ (1935)
„Užgesę Chimeros akys“ (1937)
Rinktinė „Poezija“ (1940)
,,Be tėvynės brangios”(1942)
,,Nemuno ilgesys”(1947)
,,Sesuo buitis”(1951)
,,Kristaliniame karste”(1957)
Svarbios eseistikos knygos
Tėvynės ir tautos, gamtos ir žmogaus, poeto, kūrybos ir pašaukimo, prarastos meilės, ilgesio
Artimas pačiam poetui, l jautrus subjektas, linkęs į liūdesį, katarsį, ilgesį; juos pakeičia giedras susimąstymas, nusiraminimas ir susitaikymas. Apmąstantis savo tautos (iš)likimą, nusivylęs, pavargęs žmogus, neturįs jėgų priešintis istorinės būties aplinkybėms, nebejaučiantis jokios antgamtinės tvarkos, saugančios pasaulyje teisingumą ir gėrį. Jo kančios kelias eina į tobulėjimą.
Tautosakos įvaizdžiai (karalius, karalaitė, pasaka, gegutė, vyšnių sodas, lelija, rūta).
Raudonos vyšnios, raudonos rožės,raudonas vakaras.
Ledai, vandenys
Dominuoja dvi laiko plotmės_- anuomet ir dabar Priešiškumas vartotojiškam miesto gyvenimo būdui, tradicinės kaimo dvasinės kultūros ir modernios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!