Lietuvių išeivijos politinė veikla

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Vakarų sąjungininkų okupuotoje Vokietijoje atsidūrė daugiau nei 60 tūkst. lietuvių. Vieni bėgo nuo Lietuvą užėmusios sovietų kariuomenės, kiti buvo prievarta išvežti dirbti ar į koncentracijos stovyklas Vokietijoje. Jie buvo pavadinti perkeltaisiais asmenimis, dipukais (angl. displaced persons, DP). Kelerius metus praleidę pabėgėlių stovyklose, vėliau jie pasklido po visą pasaulį. Ypač daug lietuvių iškeliavo į JAV. Ilgainiui jie sukūrė tvirtas bendruomenes, įgijo profesijas, leido lietuvišką spaudą, kūrė visuomenines organizacijas, išleido vaikus į mokslus. Dalis šių politinių emigrantų įsitraukė į okupuotos tėvynės išlaisvinimo veiklą.
Į Vakarus pasitraukė ir Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) – dar 1943 m. Kaune įkurta lietuvių politinė organizacija. Tuomet organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys. Organizacijos nariai tikėjosi, kad karui baigiantis tarp SSRS ir Vakarų sąjungininkų kils konfliktas, o Lietuvai pavyks atgauti laisvę. Nuo 1944 m. pab. VLIK veikė Vokietijoje. Organizacijos vadovai siuntė memorandumą JAV ir Didžiosios Britanijos vadovams, prašydami nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS.
Nuo XX a. 6-ojo deš. vid. VLIK persikėlė į JAV ir bendradarbiavo su JAV, Didžiosios Britanijos valdžia. Organizacija joms teikė informaciją apie padėtį Lietuvoje, 1949 m. paskelbė Lietuvių chartiją – savotišką tautinio sąmoningumo ir gyvenimo svetur programą užsienio lietuviams. Joje buvo suformuluoti lietuvių solidarumo, tautybės išlaikymo, paramos vienas kitam principai. Chartijoje skelbti principai Vakarų pasaulyje padėjo formuoti teigiamą lietuvių tautos įvaizdį. Chartija moraliai įpareigojo lietuvių bendruomenes įvairiomis progomis tarptautinėms organizacijoms, daugelio šalių vyriausybėms priminti Lietuvos laisvinimo reikalą.
VLIK savo veiklą vykdė iki pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Tai nebuvo vienintelė politinė pasaulio lietuvius vienijanti organizacija. Lietuvių pabėgėlių gyvenimu ir Lietuvos laisvės klausimais vakarų pasaulyje Šaltojo karo metais rūpinosi Lietuvos diplomatinė tarnyba.(LDT). Tikslas – išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą. LDT veikė tose šalyse, kurios nepripažino prievartinio prijungimo prie SSRS: JAV, Kanadoje, Brazilijoje, D.Britanijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę LDT baigiant darbą buvo likusios trys veikiančios pasiuntinybės Vašingtone, Vatikane ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!